„Mes tikrai matome, kad Viešojo saugumo tarnyba turėtų būti atskira institucija“, – antradienį per Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime posėdį sakė ministras.

Anot jo, VST atlieka svarbias funkcijas, todėl reikėtų kalbėti apie šios tarnybos stiprinimą.

Seimas 2023 metų rugsėjį po pateikimo pritarė Vyriausybės pateiktam siūlymui pertvarkyti VST. Tačiau vėliau klausimas įstrigo Seimo komitetuose.

Tarnybos pertvarką anksčiau kritikavo opozicijoje buvę dabartiniai valdantieji.

Reformą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija tvirtino, kad VST, prijungus prie policijos, ne tik kad nenukentėtų, o būtų stiprinama.

VST yra atsakinga už viešosios tvarkos atkūrimą ekstremalių, krizinių situacijų metu, konvojavimo vykdymą, strateginių objektų apsaugą. Karo atveju ji taptų Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Pasak V. Kondratovičiaus, minėtą įstatymo projektą reikėtų grąžinti Vidaus reikalų ministerijai.

Pagal trečiąjį policijos pertvarkos etapą, taip pat numatyta stambinti vyriausiuosius policijos komisariatus.

Ministro teigimu, dėl to dar vyksta diskusija.

„Matome, kad situacija kitose ne policijos, o kitose statutinėse struktūrose (...) einama į stambinimą. Tam tikri regionai pagal našumą yra gerokai labiau apkrauti nei kiti, dėl to reikia atlikti analizę“, – kalbėjo jis.

„Mūsų pozicija – tęsti, kas pasiūlyta, bet reikalinga analizė“, – pridūrė ministras.

V. Kondratovičius svarstė, kad būtų galima apjungti ne pačius komisariatus, o konsoliduoti tam tikrus padalinius pagal funkcijas.

Kaip gerą konsolidacijos pavyzdį jis nurodė jau penkerius metus trunkantį eksperimentą, kai Šiaulių ir Telšių apskričių vyriausieji policijos komisariatai dirba drauge.

Vidaus reikalų ministro teigimu, šiuose regionuose sumažėjo nusikaltimų, palyginti 2020 ir 2024 metus.

Vykdant policijos pertvarką, prie Policijos departamento prijungtos kelios specializuotos policijos įstaigos.

2021-ųjų spalį visose policijos įstaigose centralizuotos vykdomos administravimo funkcijos – dokumentų valdymo, viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos, asmenų aptarnavimo, imuniteto ir vidaus tyrimų ir kitos.

Vėliau norėta į vieną juridinį asmenį sujungti visas policijos sistemos įstaigas, teritorijos priežiūrą pavedant penkiems Policijos departamento padaliniams – apygardų vyriausiesiems policijos komisariatams.

Po šių pokyčių veiklą vykdytų penki Policijos departamento struktūriniai padaliniai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų vyriausieji policijos komisariatai.

Šie pokyčiai planuoti nuo praėjusių metų liepos 1 dienos, tačiau tam kol kas nesulaukta politinio pritarimo.