Ministras su A. Valotka susitiko po to, kai inspekcija raštu informavo kelias ministerijas, Seimo komitetą, jog ji nuo 2024-ųjų kovo ketina tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą. Tai sulaukė dalies valdančiųjų politikų, taip pat ir S. Kairio, kritikos.

„Vadovo paprašiau, kad įsivertintų, ar tikrai suprato, kokią iniciatyvą reiškia, ar viskas buvo tinkamai ir kaip toks elgesys atrodo, – BNS ketvirtadienio pavakarę sakė ministras. – Dar daugiau, norėtųsi irgi pakalbėti plačiau ir apie kalbos inspekcijos pačias funkcijas. Taip, kalbos įstatymas nurodo, kad už įstatymo įgyvendinimą yra atsakinga ši inspekcija, bet šioje temoje mes jau kalbame ne apie įstatymą, ne apie kalbos atstatymą.“

Vadovo paprašiau, kad įsivertintų, ar tikrai suprato, kokią iniciatyvą reiškia, ar viskas buvo tinkamai ir kaip toks elgesys atrodo.

„Mes kalbame apie karo situaciją ir žmogišką pagalbą kitam“, – pažymėjo jis.

Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos raštu dėl patikrinimų anksčiau šią savaitę pasidalijo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. S. Kairys savo ruožtu ketvirtadienį nusistebėjo, kad jo ministerija rašto negavo.

Ministro teigimu, susitikimo metu nebuvo gautas aiškus atsakymas, kodėl tai įvyko.

S. Kairys teigė paprašęs A. Valotkos įvertinti, kaip pakeisti pačios inspekcijos funkcijas, kad „orientuotumės ne į biurokratinius procesus“ ir ar tai gali keisti pati inspekcija, ar reikalingi sprendimai, „formuluojami iš šono“.

„Jeigu skirsis mūsų vizijos, kaip inspekcija ir jos visa veikla turi atrodyti ateityje, tai bus atotrūkis tarp ministro ir inspekcijos vadovo, kai inspekcija yra ministrui pavaldi. Tai kiek tokiose sąlygose yra įmanoma bendrai dirbti? Bet aš tikiuosi, kad tai, apie ką mes šiandien kalbėjom, bus įvertinta ir kažkaip galėsim judėti į priekį“, – sakė kultūros ministras.

Pats A. Valotka anksčiau ketvirtadienį tvirtino, kad iniciatyva tikrinti ukrainiečių lietuvių kalbos žinias yra rūpestis jais, o ne persekiojimas, taip norima užtikrinti, kad ukrainiečiams būtų sudarytos sąlygos mokytis kalbėti lietuviškai.

Pasak Užimtumo tarnybos, vasarį Lietuvoje dirbo 23,3 tūkst., o darbo ieškojo 3,7 tūkst. ukrainiečių.