- Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krašto apsaugos ministras sako, kad NATO valstybių kariai į Ukrainą galėtų būti siunčiami apmokyti ukrainiečius, o ne kovos veiksmams.
Taip jis komentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pareiškimą, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
„Kalbama apie mokymo misijas, mokymo komponentus. Mokymus“, – antradienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Perklaustas, ar būtų apsiribota tik instruktoriais, ministras tvirtino negalintis atskleisti detalių, nes „tai yra dar diskutuojama tarp šalių“.
A. Anušausko teigimu, šiuo metu Lietuva turi mandatą, kuris leidžia telkti mokamąją misiją ukrainiečiams mokyti, o Lietuvos kariai apmoko ukrainiečius Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lietuvoje.
Jis kol kas atmetė svarstymus, kad NATO šalių kariai galėtų įsitraukti į kovines misijas.
„Ne. Tai yra svarstomas dalykas, bet šiuo atveju detalių aš negalėčiau pakomentuoti (...). Tas dalykas dabar yra diskusijų stadijoje, pozicijos gali ir keistis (...) Ieškoma tiesiog formų, kaip dar padėti Ukrainai, šiuo atveju duodant labai aiškų signalą ir Rusijai“, – teigė jis.
A. Anušauskas pažymėjo, kad svarstymai siųsti NATO karius nereiškia, kad atsisakoma minties Ukrainą remti ginkluote.
„Tai yra vienas kitą papildantys dalykai, nepakeičiantys“,– aiškino ministras.
Pasak A. Anušausko, ši iniciatyva nesusijusi su Ukrainos patiriamu karių trūkumu.
„Tai labiau signalas Rusijai, ne Ukrainai. Nors tai ir signalas Ukrainai, kad ieškoma naujų būdų, kaip būtų galima jai efektyviau padėti“, – tvirtino jis.
A. Anušauskas taip pat neatskleidė, kiek NATO šalių palaiko tokią iniciatyvą.
„Paramos Ukrainai formos visada svarstomos, ši iniciatyva irgi yra svarstoma. Dabar Paryžiuje buvo svarstoma aukščiausiu lygiu, dalyvavo prezidentai, premjerai“, – kalbėjo ministras.
„Ir mūsų darbotvarkėje kaip ir kokiomis formomis galima būtų papildomai remti Ukrainą irgi atsiras, bet tai yra sprendimas, kurį greičiausiai darytų Valstybės gynimo taryba“, – pridūrė jis.
Anot jo, sprendimas siųsti karius į Ukrainą būtų priimtas daugiašaliu pagrindu.
„Jeigu kalbame apie Prancūzijos iniciatyvą, tai būtų daugiašaliu pagrindu“, – tvirtino ministras.
A. Anušauskas nepasakė, kada kariai galėtų būti siunčiami į Ukrainą.
„Nekalbėkime apie karius, kalbėkime apie iniciatyvos palaikymą, nes skirtingų šalių – skirtingos pozicijos“, – pasakojo ministras.
Šis klausimas buvo aptartas Paryžiuje vykusiame Europos lyderių susitikime, Rusijos invazijai tęsiantis jau trečius metus.
Po daugiau kaip 20 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų Vakarų šalių pareigūnų susitikimo Prancūzijos lyderis sakė, kad „padarysime viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti karo“.
„Šiandien nėra sutarimo oficialiai, patvirtintu būdu siųsti karius į sausumą. Tačiau kalbant apie dinamiką, nieko negalima atmesti“, – teigė E. Macronas.
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) atmetė idėją, kad Europos šalys ir NATO siųstų savo karius į Ukrainą.
„Tai, dėl ko nuo pat pradžių susitarėme tarpusavyje ir vieni su kitais, galioja ir ateityje, t. y., kad Ukrainos teritorijoje nebus jokių Europos ar NATO valstybių siunčiamų karių“, – žurnalistams sakė O. Scholzas.
Švedija, kuri netrukus turėtų prisijungti prie NATO, antradienį pareiškė, kad šiuo metu nenumato siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą. Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas teigė, kad šiuo metu ukrainiečiai nereikalauja Vakarų sausumos pajėgų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Poderskis prašo išbraukti jį iš lobistų registro, VTEK tyrimo kol kas nepradės
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gavo naujojo aplinkos ministro Povilo Poderskio prašymą išbraukti jį iš lobistų sąrašo, pranešė VTEK. ...
-
Generalinė prokurorė sako, kad tyrimuose dėl „čekiukų“ figūruoja keletas Seimo narių
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, jog tyrimuose dėl vadinamųjų „čekiukų“ figūruoja keli Seimo nariai. ...
-
Prisiekė Palucko vadovaujama Vyriausybė4
Ketvirtadienį patvirtinus iš centro kairės politinių jėgų suformuotos Vyriausybės programą, Seime prisiekė premjeras Gintautas Paluckas bei kiti naujojo Ministrų kabineto nariai. ...
-
Gentvilas nepagailėjo vaizdingų apibūdinimų ir Vyriausybei, ir Nausėdai13
Seimui svarstant socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybės programą, liberalas Eugenijus Gentvilas tikina – nors prezidentas Gitanas Nausėda dėjo pastangas, siūlydamas kandidatus į ministrus, taip ir liko neaišku, ar šiame kabinete...
-
Budrys – ne vienintelis prezidento patarėjas Vyriausybėje: kitas dirbs su Šakaliene1
Krašto apsaugos viceministrais taps dabartinis prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Tomas Godliauskas, Lietuvos atstovybės NATO gynybos patarėjas Karolis Aleksa bei nepriklausoma valdybų narė ir pirmininkė Orijana Mašalė. ...
-
Opozicija apie 19-osios Vyriausybės programą: jokių garantijų, kad pažadai bus vykdomi
Opozicinės Seimo frakcijos teigia nepalaikysiančios 19-osios Vyriausybės programos, nes, prisimenant pasikeitusius sprendimus po rinkimų, nėra garantijų, kad bus vykdomi ir programos įsipareigojimai. ...
-
Iš prezidento patarėjų komandos traukiasi komunikacijos grupės narė Belikova1
Šalies vadovo Gitano Nausėdos komunikacijos grupėje dirbusi patarėja Kristina Belikova traukiasi iš Prezidentūros komandos. ...
-
Šimonytės Vyriausybės finalas: kas pavyko ir nepavyko?10
Ingridos Šimonytės Vyriausybės pabaiga – ketvirtadienį jie nebebus ministrai. Konservatorių Vyriausybė posėdžiavo paskutinį kartą, mat estafetę perduoda Gintauto Palucko žmonėms. ...
-
Žemaitaitis: jei dėl „aušriečių“ ministrų kils skandalas, atsakomybę turės prisiimti Nausėda25
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog už šios politinės jėgos pasiūlytus aplinkos apsaugos, teisingumo bei žemės ūkio ministrus atsakingas bus šalies prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Vyriausybės formavimas: chaosas ar sklandus procesas?3
Vyriausybę suformavus paskutinę dieną prieš jos tvirtinimą, paskirtasis premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas šį procesą vadina sklandžiu ir normaliu. ...