Ar per pastarąjį dešimtmetį pasiteisino mažos valstybės didelės užsienio politikos ambicijos? Kodėl esant nedidelei šaliai yra itin svarbu išlaikyti gerą reputaciją ir nenusileisti kalbant apie vertybes?

Pavyko sumažinti pažeidžiamumą

Šie klausimai narplioti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) surengtoje diskusijoje. Joje kalbėta ir apie tai, kodėl Lietuvos užsienio politika vis tik yra vadintina ambicinga ir ar tas ambicingumas apskritai yra reikalingas? Galbūt mažai šaliai naudingiau būti nuosaikesnei? Apie Lietuvos užsienio politikos ambicijas kalbėta ne šiaip: institute pristatyta nauja kolektyvinė monografija "Ambicingas dešimtmetis: Lietuvos užsienio politika 2004–2014".

Vienas iš knygos autorių TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas, kalbėdamas apie tai, kuo mažos valstybės tarptautinių santykių požiūriu skiriasi nuo didžiųjų, sakė, kad viena ryškiausių skirtybių būna ekonominių ryšių su kitomis šalimis intensyvumas. "Mažoms valstybėms užsienio prekybiniai, finansiniai, žmonių judėjimo ryšiai yra daug svarbesni, jos paprastai šiais ryšiais daug labiau susisaisčiusios su išore. Tad pagrindinis klausimas, kaip joms sekasi valdyti tuos užsienio ryšius neatsisakant savo vertybių, pagrindinių prioritetų: ar dėl tų ryšių būdamos jautresnės jos tampa labiau pažeidžiamos?" – kalbėjo R.Vilpišauskas.

Jo manymu, Lietuva, būdama jautri išorei, vis tik sugebėjo sumažinti savo pažeidžiamumą, ir pastarasis dešimtmetis mūsų valstybei šiuo požiūriu buvo sėkmingas. "Tai, kad Lietuva yra gana aktyvi daugelio tarptautinių organizacijų narė, jai padeda dalyvauti kuriant tarptautines taisykles. O taisyklių laikymasis dėl to paties pažeidžiamumo mažoms šalims yra svarbesnis nei didelėms. Tai viena priežasčių, kodėl Lietuva pagrįstai rodo nerimą dėl įvykių Ukrainoje ir kitose šalyse – ten vyksta tarptautinių taisyklių laužymas", – pabrėžė R.Vilpišauskas.

Neproporcingai ambicingi

Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė diskusijoje pasidalijo savo įžvalgomis, kad mažos valstybės paprastai neturi – ar negali turėti – užslėptų ketinimų, todėl su jomis lengva bendradarbiauti, derėtis. Kartu joms yra labai svarbi reputacija. Savo ruožtu reputacija tampa ta galia, kuri suteikia galimybių formuojant santykius su kitomis šalimis. Vis dėlto J.Novagrockienė iškėlė dvejonę, ar tikrai aišku, kokia yra bendra Lietuvos atstovų, veikiančių įvairiose tarptautinėse organizacijose, vizija ir tikslai.

LRT vyresnysis užsienio žinių redaktorius Vykintas Pugačiauskas atrėmė, jog viešojoje erdvėje atrodo, kad gerai žinoma, ko nori diplomatai ir politikai. Visas žavesys esą tai, kad, nors Lietuva turi mažai diplomatų, jie yra itin geri neršėjai. "Dėl to mes, kaip maža valstybė, galime būti ambicingi tose srityse, kurios mums yra svarbios. Jose esame neproporcingai ambicingi ir mums neproporcingai sekasi", – įsitikinęs V.Pugačiauskas.

Ambicijos – ne skambūs žodžiai

Užsienio žinių redaktoriaus V.Pugačiausko nuomone, didžiausios problemos yra tos, kad Lietuvos užsienio politika neturi beveik jokio konsensuso su vidaus politika, o visuomenė ir jos instinktai yra dar labai sovietiniai. Vis dėlto Lietuvos diplomatams, pasak V.Pugačiausko, itin gerai sekasi vertybėmis grindžiamą politiką daryti kasdieniu politikos formavimu – tai yra reta.

Ambicingiausi dalykai, anot V.Pugačiausko, užsienio politikoje paprastai būna tie, kurie viešojoje erdvėje nėra matomi – daugelis diplomatų darbų lieka nepastebimi dėl tarsi iš niekur atsiradusių svarbių susitarimų, sprendimų ir kitų dalykų. "Taigi tas ambicingumas nėra garsūs pareiškimai. Taip esame ir turime būti ambicingi, nes tai susiję su nacionalinių interesų gynimu", – teigė V.Pugačiauskas.

Viena knygos autorių Užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Stanytė-Toločkienė pritarė, kad svarbiausias ambicingumo užsienio politikoje uždavinys yra ginti nacionalinius valstybės interesus. "Diplomatija yra ir buvo pirmoji šalies gynybos linija. Dažnai girdime, kad esame maža valstybė, esą argi ką nors galime ir ar verta daryti. Iš tiesų turėdama gerą reputaciją, garsų balsą ir aiškiai artikuliuotus tikslus maža valstybė gali tikrai nemažai", – sakė I.Stanytė-Toločkienė.