Pačios svarbiausios reformos, kurias mes esame užsibrėžę padaryti – tai įstaigų efektyvinimas, veiklos procesų peržiūra ir „Lean“ sistemos įdiegimas į valstybinį sektorių, kuri leistų tikrinti darbo efektyvumą.  Kitas tikslas – sumažinti darbuotojų skaičių“, – apie svarbiausius tikslus kalbėjo naujoji vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė. Pokalbis su vyriausybės kanclere – laidoje „Dėmesio centre“.

– Ponia Dargužaite, Lietuvoje tikriausiai labiausiai viešai žinoma tapote ne tiek savo darbais, kiek išėjimo iš ankstesnio valstybinio darbo aplinkybėmis, kai, socdemams atėjus į valdžią, jūs buvote priversta palikti „Investuok Lietuvoje“ vadovės pareigas, nors verslo bendruomenės buvote vertinama labai palankiai. Kas dabar jus sugundė?

Vienas iš tikslų yra sumažinti darbuotojų skaičių. Koks tas skaičius bus – žiūrėsime.

Sakyčiau, kad lygiai tas pats, kas mane motyvavo eiti dirbti į „Investuok Lietuvoje“ – noras keisti viešąjį sektorių. Mes matome, kiek daug neefektyvumo yra šiame sektoriuje, ir tikiu, kad tai galima pakeisti. Mano manymu, tai tikrai priklauso nuo viešajame sektoriuje dirbančių žmonių kompetencijos. Tikiu, kad kanclerės pareigos atveria daug galimybių parodyti, kaip galima sutvarkyti labai daug dalykų, kurių anksčiau niekas nesiėmė, arba ėmėsi, bet nepavyko sutvarkyti.

– Kurį laiką jūs dirbote „Barclays“ banko atstovybės Lietuvoje vadove. Pastaruoju metu dirbote viename investiciniame fonde valdybos nare. Kas nutiko su „Barclays“? Kodėl jūs išėjote iš darbo?

Man pačiai visą laiką įdomu dirbti ten, kur aš galiu daryti pokyčius. Eidama ten dirbti būtent ir tikėjausi galėsianti tai daryti, bet per tą laiką, kol aš dirbau „Barclays“, vyko daug restruktūrizacijų, keitėsi daug vadovų ir aš pamačiau, kad man dirbti ten vien tam, kad turėčiau darbą, bet negalėčiau padaryti tų pokyčių, kuriuos norėjau, nebuvo prasmės.

– Kaip jūs susijusi su Sauliumi Skverneliu ir valstiečiais? Štai kur didysis klausimas.

Manau, kad dabartinis premjeras, formuodamas savo komandą, tikrai ieško žmonių, kurie, jo manymu, galėtų padaryti darbus kokybiškai. Su premjeru aš susipažinau visai neseniai. Jo patarėjai yra iš „Kurk Lietuvai“, jis, matyt, susipažinęs su tuo, ką aš veikiau Lietuvoje, taip pat girdėjo daug rekomendacijų iš žmonių, su kuriais man pačiai teko daug dirbti. Todėl ir susisiekė su manimi.

– Jūs žinote, kad jus rekomendavo jo patarėjai?

Manau, jis mane ir pats pažinojo, bent jau viešai. Bet turbūt ir pasitikrino rekomendacijas žmonių, su kuriais man teko dirbti.

– Pati nustebote?

Šiek tiek nustebau, aišku.

– Kas jus nustebino? Ar tai, kad bent jau viešoje erdvėje iki šiol buvote aiškiai siejama su Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionimis demokratais, bent jau Andriumi Kubiliumi, ir staiga – valstiečiai ir žalieji, S. Skvernelis?

Aš tikrai patikėjau ir tikiu, kai dabartinis premjeras kalba apie profesionalų vyriausybę. Tai, kad jis su manimi susisiekė, man tikrai buvo ženklas, kad jie rimtai nusiteikę dirbti darbus, o ne ieškoti žmonių, kurie būtinai turėtų tokias pačias pažiūras, ar kažkas panašaus. Aš tame matau netgi didelį privalumą.

– Jūs sakote, nebūtinai tas pačias pažiūras. Suprantu, jums nėra ypatingai priimtinos tos, kaip dabar sakoma, jų vertybės?

Žinoma, aš turiu savo įsitikinimus. Bet šiame darbe tai nebus reikšminga. Aš nepriklausau nei vienai partijai. Man svarbu – ką aš galiu nuveikti savo valstybei. Būtent efektyvumo didinimas, pokyčių darymas. Tai man atrodo svarbiausia.

– Pokyčių darymas yra labai neapibrėžta sąvoka, bet apie žmones turbūt geriausia spręsti iš jų darbų. Štai keli pastarojo laikotarpio tos daugumos, kurios dalimi jūs dabar tapote, sprendimai: priešinimasis pasaulyje pripažintam dirbtinio apvaisinimo būdui; degtinės gamintojams naudingos ir prieš aludarius nukreiptos akcizų įstatymo pataisos; chaotiški ir tikrai nesistemiški mokesčių įstatymų kaitaliojimai, kurie dabar vyksta Seime. Visa tai turbūt nelabai atspindi tai, kaip jūs įsivaizduojate valstybės veiklą?

Jeigu mes pažiūrėtume, kiek įstatymų pernai buvo priimta Lietuvoje, – tai mes pirmaujame tarp Europos šalių. Virš 400 įstatymų ir įstatymų pataisų. Tai rodo, kad įstatymai Lietuvoje ruošiami nekokybiškai, todėl jie yra pildomi ir papildomi. Nėra investuojama laiko atlikti rimtoms analizėms, įtraukiant skirtingas grupes. Manau, kad iš kanceliarijos mes būtent tokius standartus įvesime. Čia yra viena iš tų sričių, apie kurią mes kalbėjomės su premjeru, ir tai yra jo prioritetas.