Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovas su Latvijos Saeimos pirmininku Vilniuje aptarė ir Rusijos karo eigą Ukrainoje bei sankcijas Maskvai.

G. Nausėda akcentavo Baltijos šalių vienybės svarbą, nes kalbėjimas vienu balsu padeda siekti regiono saugumo, dirbant kartu su sąjungininkais. Jis kvietė kartu įgyvendinti NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimus, skirtus stiprinti Aljanso rytinį flangą, teigiama pranešime.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda su Latvijos parlamento pirmininku kalbėjosi ir šalių energetinės nepriklausomybės bei energetinio saugumo klausimais. Jis paragino Europos Sąjungos lygiu siekti sprendimų, kurie greituoju laikotarpiu sumažintų kainas vartotojams.

„Visiška energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos – stabilumo ir saugumo garantas mūsų valstybėms ir visam regionui. Svarbi užduotis, kurią turime įgyvendinti kuo greičiau, – sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais ir visiškas atsijungimas nuo Rusijos“, – pranešime teigė prezidentas.

Lietuva ir Latvija išliks nesvyruojančiomis Ukrainos rėmėjomis, ir labai svarbu dėti bendras pastangas, kad pademonstruota Vakarų vienybė išliktų ir nepristigtume strateginės kantrybės.

Šalies vadovas taip pat akcentavo bendrų Lietuvos ir Latvijos infrastruktūros projektų svarbą, ragindamas konsoliduoti pastangas ir kuo greičiau užbaigti „Rail Baltica“ projektą. Regioninė transporto infrastruktūra, anot jo, yra taip pat svarbi saugumo dedamoji.

Savo ruožtu I. Šimonytė Latvijos parlamento vadovui palinkėjo sklandaus darbo naujose pareigose.

„Neabejoju, kad mūsų šalių bendradarbiavimas ir toliau išliks itin glaudus, skirsime nuolatinį dėmesį Baltijos regiono saugumui, užtikrinamam kartu su sąjungininkais, o tuo pačiu toliau stiprinsime ir telksime paramą Ukrainai, kad ji kuo greičiau laimėtų Rusijos pradėtą karą, apsigindama pati ir tuo apgindama mus visus“, – Vyriausybės pranešime spaudai ministrė pirmininkė.

„Lietuva ir Latvija išliks nesvyruojančiomis Ukrainos rėmėjomis, ir labai svarbu dėti bendras pastangas, kad pademonstruota Vakarų vienybė išliktų ir nepristigtume strateginės kantrybės – tiek padedant ukrainiečiams laimėti, tiek siekiant tarptautinės Rusijos atsakomybės už įvykdytus karo nusikaltimus“, – pridūrė ji.

Anot Vyriausybės, I. Šimonytės ir E. Smiltenio susitikime aptartas „brutalus Rusijos terorizmas“, naikinant Ukrainos kritinę infrastruktūrą ir civilius objektus.

Tiek Lietuva, tiek Latvija jau šiuo metu prisideda atkuriant ir palaikant karo veiksmų nuolatos trikdomą elektros tiekimą Ukrainoje. Pasak politikų, tęsti ir telkti šią pagalbą užtikrinant elektros, šildymo ir vandens tiekimą bus ypač svarbu žiemos laikotarpiu.

Taip pat susitikime premjerė ir Latvijos parlamento vadovas sutarė, kad reikalinga didinti spaudimą sankcijomis Rusijai ir siekti užkardyti bet kokius jau patvirtintų sankcijų apėjimus.

I. Šimonytė ir E. Smiltenis, be kita ko, kalbėjosi apie Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos įtvirtinimą, sinchronizaciją su kontinentine Europa, aptartas ir Ukrainos narystės Europos Sąjungoje siekis bei Lietuvos, Latvijos galima pagalba šiame procese.