- Gintautas Labanauskas, Ekonomikos mokslų daktaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva pavojuje – rusai puola. Dažnai šiuo šūkiu konservatorių vadovaujama Vyriausybė bandydavo pridengti savo neveiksnumą ir kompetencijos stoką. Tačiau dabar tai panašu į tiesą, yra didelė problema ir tikrai sveikintinas Vyriausybės ryžtas didinti finansavimą gynybai.
Teroristinei kaimyninei valstybei atgrasyti nuo mūsų šalies užpuolimo yra trys pagrindinės dedamosios. Pirmiausia, mano požiūriu, tai visuomenės – tvirtos, laisvę mylinčios, nepakančios bet kokiam okupantui, pasiryžusios geriau mirti laisvėje nei vergauti, – formavimas.
Antra, sąjungininkų iš NATO bloko tvirtas ir vieningas pasiryžimas be jokių išlygų pritaikyti 5-ąjį sutarties straipsnį tiesioginės agresijos prieš mūsų valstybę atveju.
Na, ir svarbiausia, aišku, – parodyti sąjungininkams, kad mes ir patys suprantame laisvės kainą, didiname finansinius srautus šalies gynybai.
Pirmuoju klausimu mūsų Vyriausybė ne ką galėtų padaryti net ir turėdama daugiau laiko, nes, mano nuomone, žmonės tiesiog nemato Vyriausybės narių solidarumo ir konsolidacijos su tauta, o be asmeninio pavyzdžio šūkiai ir tezės yra tušti.
Gera žinia yra tai, kad per likusius vadovavimo valstybei metus ši Vyriausybė nespės galutinai sugadinti santykių su artimiausiomis mūsų sąjungininkėmis – Vokietija ir Lenkija. Tam tiesiog pritrūks laiko.
Gera žinia yra tai, kad per likusius vadovavimo valstybei metus ši Vyriausybė nespės galutinai sugadinti santykių su artimiausiomis mūsų sąjungininkėmis.
Kalbant apie finansavimo didinimą gynybai, žingsnis – 100 proc. teisingas, tačiau jo įgyvendinimo metodika, švelniai tariant, kelia abejonių.
Naujų mokesčių įvedimas arba senųjų didinimas (apie kurį pastaruoju metu diskutuojama Vyriausybėje) guls sunkia našta, o kai kam ir nepakeliama, ant verslininkų ir visų mokesčių mokėtojų pečių.
Aišku, galime padidinti juridinių asmenų pelno mokestį, dar padidinti GPM (gyventojų pajamų mokestis) ir PVM (pridėtinės vertės mokestis), galime įvesti naują – gynybos – mokestį, tačiau ar iš tikrųjų, norint apginti tėvynę, reikia smaugti jos piliečius?
Galbūt šiuo laikotarpiu tikslingiau skolintis pinigus gynybai sustiprinti tarptautinėse finansų rinkose arba (ir) vidaus finansų rinkoje, išleidžiant specialių obligacijų arba taupymo lakštų.
Skeptikai pasakys, kad valstybė ir taip praskolinta, ir iš dalies bus teisūs. Mūsų valstybės skola yra 37 proc. BVP (bendrasis vidaus produktas), galėtume racionaliau ir efektyviau leisti mūsų visų uždirbtus pinigus, tuomet skolintis reikėtų mažiau. Deja ekonomikos realybė šiandieniame pasaulyje yra tokia, kad visi gyvename skolon. Kitų valstybių skolos – netgi žymiai didesnės. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose viešoji skola sudaro 60 proc. BVP, Vokietijoje viršija 70 proc., Prancūzijoje – daugiau nei 80 proc.
Nereikėtų užmiršti, kad tiek FED (Amerikos federalinė rezervų sistema), tiek ECB (Europos centrinis bankas), įsukęs pinigų spausdinimo pasiutpolkę, ir reali (ne valstybinio banko nustatyta) diskonto norma vykdant verslo projektus skaičiuojama dviženkliais skaičiais, taigi skolos grąžinti reikės mažiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Adventas primena apie naują pradžią1
Gal jums teko matyti paveikslėlių, kurie vadinasi stereogramomis? Tai paveikslai, į kuriuos įprastai pažvelgus jie atrodo kaip chaotiškas spalvų derinys. Tačiau jei į juos nukreipi akis taip, tarsi žiūrėtum pro paveikslėlį, staiga atsiveria...
-
Šviesioji tamsos pusė
Kad šiandien – šv. Andriejus, nedaugelis pasakytų. Tačiau kad su saule atsisveikiname iki jos sugrįžtuvių – žino kiekvienas. Savijauta tokia, kad it meškos galėtume migti visai žiemai... Nelengva išbūti po ta pi...
-
Kremliaus beždžionių raupai2
Sovietmečio propaganda maitinti žmonės vadinamąją 1917-ųjų spalio revoliuciją dažniausiai sieja su Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) asmeniu, tačiau teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad tą dieną visas dėmesys buvo nukreiptas ne į ...
-
Ropės ar bandelės?2
Kažkada turčiai valgė pyragus, o bėdžiai graužė ropes ir durnaropes. Kaip ironiškai viskas pasikeitė: dabar mažiau pasiturintys perka batonus, kurie neblogai numalšina alkį, o labiau pasiturintys baidosi net batono džiūvėsėlių paba...
-
Paskutinis pasirodymas
Šiandien sukanka lygiai 50 metų, kai scenoje paskutinį sykį pasirodė vienas įtakingiausių XX a. muzikantų ir dainų kūrėjų Johnas Lennonas. Tą pačią dieną Jungtinėse Valstijose, Naujajame Džersyje, mirė Juozas Ambrazevičius-Brazaitis &...
-
„Pilkojoje zonoje“ tvyranti sumaištis kelia grėsmę
Kol Europa snaudžia, Rusija kariauja. Ne tik Ukrainoje, bet ir patogiose šalyse į vakarus nuo jos. Šios „pilkosios zonos“ atakos nukreiptos prieš infrastruktūrą ir kompiuterių duomenų bazes, karinius objektus ir komercine...
-
Išaugti baimę2
Pirmadienio rytą Vilniuje sudužęs DHL krovininis lėktuvas tapo dar vienu nerimo signalu Europai, kuri ir taip gyvena nuolatinės įtampos sąlygomis. Prisiminus vasaros incidentus Leipcigo DHL logistikos centre, įvykis įgavo ypatingą atspalvį. ...
-
Partinės zoologijos mutacijos3
Nors apklausos byloja, kad žmonės nenori naujų ministerijų, tačiau sotaus gyvenimo pilotams į tai nusispjauti. Anie valdantieji kalbėjo apie vieną ministerinę mutaciją, o šitie jau prabilo apie dvi. Steigs ne tik Regionų, bet dar ir Infrastru...
-
Švęsti negalima laukti2
Kaunas šiandien pirmasis šalyje įžiebia Kalėdų eglutę, jaukiai išpuoštą meduoliais. Pavymui – Radviliškis, Akmenė, Švenčionys ir t. t. Prasideda kalėdinis maratonas, ir maratonas čia – tinkamas ...
-
Kur pakasė kamuolį?2
Tai panašu į mamos elgesį su vaiku, kuriam labai prastai sekasi. Štai grįžta jis nusiminęs. „Kas yra, vaikeli?“ – „Pašalino iš mokyklos futbolo komandos.“ – „Nieko, vaikeli, tik nenusim...