- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo „laisviečiai“ likus mažiau nei savaite iki biudžeto priėmimo parlamente dar nėra nutarę, kaip balsuos šiuo klausimu.
Parlamento Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tvirtina, kad Susisiekimo ministerijos ir neformalaus ugdymo biudžetų padidinimas patikslintame projekte yra teigiami, tačiau sprendimą dėl balsavimo „laisviečiai“ turės tik kitą savaitę.
„Kažko naujo pasakyti negaliu. Aš manau, kad kalbant eilutėmis, Susisiekimo ministerijos biudžeto padidinimas yra žingsnis į gerą pusę tam, kad Vilnius-Utena būtų sutvarkytas kelias. Švietimo, neformalaus ugdymo biudžeto padidinimas irgi yra į gerą pusę, kad koalicijos sutarties įsipareigojimas, kiek vaikų lanko būrelius, būtų įvykdytas“, – Eltai teigė V. Mitalas.
„Bet iki galo mes dar diskutuosime kitą savaitę, kartu ir su koalicijos partneriais ir frakcijoje“, – aiškino jis.
Didžiausias klausimas dėl gynybos
Seimo vicepirmininkas tikino, kad didžiausią klausimą šiuo metu kelia kitų metų gynybos finansavimas. Anot jo, koalicijos partneriams keliant problematiką dėl saugumo padėties, reikia nuspręsti, ar kitais metais turi būti numatytas didesnis finansavimas gynybai.
„Vienas iš pagrindinių dalykų yra, didžiausias klausimas dėl gynybos. Bet nesu tikras, ar kolegos konservatoriai registruos tokį pasiūlymą. Kaip suprantu, Europos Komisija matuoja kitų metų valstybės biudžeto deficitą ties 2,3 proc. ir iki nustatyto Mastrichto kriterijaus dar yra gabaliukas kelio. Tai jeigu sektume kolegų padiktuota logika, kad reikia skubiai didinti investicijas į infrastruktūrą“, – sakė parlamentaras.
„Manau visi sutiktų, kad tai gali būti daroma ir iš skolintų lėšų, bet kol kas tokio pasiūlymo nematau, gal vis tik čia nebuvo tie pareiškimai dėl saugumo padėties iš tikrųjų grįsti realių investicijų poreikių kitąmet. Čia yra didžiausias klausimas, kuris mane domina biudžeto kontekste, nes jeigu iš tikrųjų reiktų didinti gynybos išlaidas, tai tą dar būtų galima padaryti iš skolintų lėšų kitąmet“, – tikino jis.
Galutinis pasitarimas – pirmadienį
Tuo tarpu „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius, lapkričio viduryje kartu su frakcijos kolege Ieva Pakarklyte balsavęs už siūlymą išbraukti biudžeto svarstymą iš darbotvarkės, Eltai sakė, kad sprendimas dėl biudžeto bus priimtas pirmadienį, frakcijos pasitarimo metu.
„Galutinis frakcijos pasitarimas dėl biudžeto bus pirmadienį. Ir jo metu bus nuspręsta, ar tas variantas, kuris dabar atėjęs iš Vyriausybės, yra frakciją tenkinantis. Mūsų prioritetai yra neformalus ugdymas, (...) psichologinė parama. Pagal tai ir balsuosime“, – dėstė T. V. Raskevičius.
Galiausiai I. Pakarklytė savo feisbuko paskyroje šią savaitę aiškino, kad finansavimo trūkumas tam tikrose srityse biudžete matomas ir patikslintame projekte.
„Gerai, kad papildomi pinigai šioms sritims buvo rasti, tačiau tikrai negalima laikyti jų pakankamais ir finansavimo trūkumą čia dar matome“, – teigė ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų (dabartiniame projekte 30 mln. eurų mažesnės), o išlaidos 20,5 mlrd. eurų (dabar – 110 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.
Šiuo metu abu biudžeto svarstymai yra įvykę ir liko tik priėmimo stadija, numatoma gruodžio 5 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu1
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Žiniasklaida: prezidentui kyla abejonės dėl „Nemuno aušros“ kandidato į aplinkos ministrus23
Prezidentui Gitanui Nausėdai kyla abejonių dėl „Nemuno aušros“ kandidato į aplinkos ministrus Sigito Podėno vadybinės ir politinės patirties stokos, remdamasis savo šaltiniais skelbia portalas LRT. Anot portalo, gali būti, kad...
-
A. Kubilius atsisako europarlamentaro mandato, jį perimti planuoja L. Mažylis4
Europos Parlamentui (EP) šią savaitę patvirtinus naująją Europos Komisijos (EK) komandą, į gynybos ir kosmoso komisarus paskirtas Andrius Kubilius atsisako europarlamentaro mandato, jį perimti planuoja Liudas Mažylis. ...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų7
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
Dalyvaudamas rinkimuose S. Čaplinskas nenurodė buvusios narystės komunistų partijoje5
Buvęs Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius, naujasis Seimo narys Saulius Čaplinskas kandidatuodamas į parlamentą rinkimų anketoje nenurodė buvusios narystės Tarybų sąjungos komunistų partijoje (TSKP), praneša žiniasklaida. Vis dėlt...
-
Apklausa atskleidė, kiek tautiečių nusivylė V. Blinkevičiūtės sprendimu atsisakyti premjerės posto21
Daugiau nei pusė gyventojų nusivylė socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės sprendimu atsisakyti premjerės pareigų ir Seimo nario mandato, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. ...
-
Apklausa: palankiausiai vertinamas prezidentas, stipriai krito V. Blinkevičiūtės populiarumas19
Prezidentas Gitanas Nausėda lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku, stipriai krito socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės populiarumas, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“...
-
Apklausa: populiariausia partija išlieka LSDP, išaugo „Nemuno aušros“ ir Liberalų sąjūdžio reitingai4
Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išlieka reitingų lydere, nors jos populiarumas kiek krito, tuo metu išaugo valdančiosios „Nemuno aušros“ ir opozicinio Liberalų sąjūdžio reitingai, rodo p...
-
G. Nausėda su paskirtuoju premjeru aptars kandidatus į ministrus1
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su susitiks su paskirtuoju ministru pirmininku Gintautu Palucku. ...
-
Vyriausybė su „Rheinmetall“ Vilniuje pasirašys dvi sutartis
Lietuvos Vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai penktadienį Vilniuje pasirašys žemės sklypo būsimai gamyklai Radviliškio rajone nuomos bei 155 mm šaudmenų įsigijimo sutartis. ...