Jis pabrėžė, brigada pagal planą perkeliama etapais – balandį atvykus pirmajam jos elementui, spalį turėtų atvykti dar apie 150 karių.

„Kitais metais jau pradeda važiuoti batalionai, 2026-aisiais – dar batalionas ir 2027 jie turės pilną operacinį pajėgumą. Poreikį mes visi matome, be jokios abejonės, viską daryti per akimirką. Jei tik bus galimybė ankstinti – tikrai paankstinsim“, – BNS po susitikimo su Borisu Pistoriumi ketvirtadienį teigė ministras.

Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija yra sakiusi, kad perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda gegužės pradžioje sakė, kad įtempta geopolitinė situacija regione reikalauja greitesnio vokiečių brigados dislokavimo.

Savo ruožtu L. Kasčiūnas ketvirtadienį sakė pristatęs B. Pistoriui nuveiktus ir artimiausius planuojamus darbus bei dar kartą išgirdęs patikinimą, jog politinių klausimų dėl brigados nebekyla.

„Iš Vokietijos pusės taip pat yra aiškios žinios, kad jau yra negrįžtamas procesas, judama į priekį. Dabar kaip tik yra biudžeto planavimas, gynybos biudžete stipriai atsistoja mūsų reikalai, o ministro tikslas yra pasiekti 2 proc. (Bendrojo vidaus produkto gynybai – BNS) kitais metais – tai mums irgi be galo svarbu“, – sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, artimiausias Lietuvos ir Vokietijos darbo grupės dėl brigados dislokavimo susitikimas numatytas birželį.

L. Kasčiūno teigimu, iš Lietuvos pusės darbai vykdomi sklandžiai: įrengiamas ir plečiamas Rūdninkų poligonas, tiesiami keliai, vertinama, kur galės būti šaudyklų vietos, rengiamasi ir viešbučio statyboms prie poligono, kur gyvens didžioji dalis vokiečių – rudenį tikimasi pasirašyti statybų sutartį su rangovais. 

Ministras taip pat tvirtino pirmajame savo, kaip ministro, susitikime su Vokietijos kolega aptaręs ir Lietuvos siekį rotaciniu pagrindu turėti sąjungininkų oro gynybos sistemas šalyje. Vis dėlto L. Kasčiūnas pabrėžė, kad svarbesnis klausimas kalbant apie Vokietijos indėlį yra šių sistemų perdavimas Ukrainai.

„Oro gynybos srityje Vokietija, matyt, yra daugiausiai padariusi iš visų NATO šalių, padėdama Ukrainai. Be jokios abejonės, kalbėjome (apie rotacinės gynybos modelį – BNS). Bet turėkime galvoje – vokiečiai pirmiausia padeda ukrainiečiams, ir taip ir reikia daryti, tai yra jų top priority (didžiausias prioritetas – BNS). Jei bus atliekamos galimybės, kalbėjome, kad jų ieškosime“, – sakė L. Kasčiūnas.

Ministras B. Pistoriui taip pat pristatė Lietuvos siekį vystyti nacionalinę pėstininkų diviziją, spartinti įsigijimus, didinti gynybos finansavimą, kalbėjo apie visuotinės gynybos koncepciją.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, susitikime atkreiptas dėmesys ir į planuojamus įsigijimus iš Vokietijos įmonių bei Vokietijos gynybos pramonės srities investicijas Lietuvoje.

Prieš mėnesį Lietuvos institucijos ir Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Rheinmetall“ pasirašė ketinimo protokolą dėl 155 mm amunicijos gamyklos statybos Lietuvoje.

L. Kasčiūnas tai vadino „rimtu proveržiu“ siekiant vystant gynybos pramonę, taip pat svariu Lietuvos ir Vokietijos dvišalių santykių stiprinimo aspektu.

Pasak ministerijos, aptariant paramos Ukrainai klausimą, Lietuvos krašto apsaugos ministras patikino, jog Lietuva prisidės prie skubios oro gynybos iniciatyvos bei Vokietijos vadovaujamos oro gynybos koalicijos, taip pat padėkojo ir už Vokietijos prisijungimą prie išminavimo koalicijos.

Penktadienį L. Kasčiūnas su pirmuoju oficialiu vizitu lankysis Latvijoje.