„Galime galvoti apie slėptuvių infrastruktūrą, bet, kita vertus, reikia galvoti apie oro gynybą ir investicija į oro gynybą reikštų, kad tų slėptuvių reikia mažiau, ir abiem kryptimis reikia dirbti“, – trečiadienį BNS sakė komiteto pirmininkas.

Seimo NSGK trečiadienį uždarame posėdyje susipažino su šalies pasirengimu užtikrinti civilinę saugą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau šią savaitę patvirtino, kad žmonių priedangai nelaimės atveju skirtų vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių užtektų 40 proc. šalies gyventojų, o likusieji galėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse.

Investicija į oro gynybą reikštų, kad tų slėptuvių reikia mažiau, ir abiem kryptimis reikia dirbti.

Antradienį po susitikimo su savivaldybėmis bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovais ministrė informavo, kad artimiausiu metu savivaldybėse bus inventorizuotos priedangos vietos gyventojams.

„Pirminis etapas jau pradėtas – visų statinių, kurie tinkami krizės situacijai, inventorizacija, savivaldybės tai įpareigotos padaryt, kovo 18 dienai inventorizacija turi būt atlikta. Tai yra pirminis etapas, toliau žiūrėsim, kokia infrastruktūra, keik žmonių ja gali pasinaudot“, – situaciją komentavo L. Kasčiūnas.

Jis pabrėžė, kad „oro gynybos stiprinimas yra esminis momentas šalia visos tos infrastruktūros, kur žmonės galėtų krizės atvejais pasislėpti“.

„Tos krizės galimos įvairios, ir karinės, ir Astravo klausimas, jos turi būti pritaikyta viskam“, – tvirtino politikas.

Pagal šiuo metu galiojančius civilinės saugos teisės aktus, vadinamuosiuose kolektyvinės apsaugos statiniuose, t. y. mokyklose, darželiuose, arenose ar kitose uždarose erdvėse, priedangą turi rasti bent dešimtadalis gyventojų, neskaičiuojant vaikų ir neįgaliųjų.

PAGD duomenimis, Lietuvoje tokių statinių yra 1900.

PAGD yra skelbęs, kad be minėtų priedangai skirtų statinių, kilus galimam pavojui iš oro, gyventojai būtų raginami slėptis rūsiuose, požeminėse perėjose ir automobilių stovėjimo aikštelėse.