Konstitucinis Teismas paskelbė, kad parlamentarai jam pateikė tik „abstraktaus ir prieštaringo pobūdžio teiginius ir samprotavimus“, tačiau nenurodė savo pozicijos ir teisinių argumentų.

Anot Konstitucinio Teismo, parlamentarai prašyme nurodo, kad Konstitucijoje nėra aptartos procedūros, kaip Vyriausybė turi gauti įgaliojimus pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų.

Tokią poziciją Konstitucinis Teismas pavadino prieštaringa.

„Argumentas yra pats savaime prieštaringas, kadangi, jei (...) tam tikras klausimas Konstitucijoje nebūtų aptartas, nebūtų aišku, kodėl Seimas šio klausimo negalėtų reguliuoti savo nuožiūra ir kodėl jo nustatytas teisinis reguliavimas prieštarautų Konstitucijai“, – rašoma teismo sprendime.

Konstitucinis Teismas nurodo, kad parlamentarai, keldami klausimus dėl Seimo procedūrų, savo pozicijos ir nuomonės dėl jų nepateikė, todėl prašymas negali būti svarstomas.

„Seimo narių grupės prašymas neatitinka (...) reikalavimo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti pareiškėjo poziciją ir teisinius motyvus, pagrindžiančius pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai“, – rašoma sprendime.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Remdamasis Konstitucija, po prezidento rinkimų S. Skvernelis grąžino Vyriausybės įgaliojimus naujajam prezidentui Gitanui Nausėdai.

Vėliau iš naujo  tvirtindamas Vyriausybės įgaliojimus Seimas nusprendė remtis trumpesne procedūra nei ta, kuri taikoma tvirtinant Vyriausybės programą.

Opozicijos politikai svarstė, kad parlamentas turėjo taikyti ilgesnę Vyriausybės programos tvirtinimo procedūrą, atsižvelgus į tai, kad nuo darbo pradžios pasikeitė daugiau kaip pusė ministrų.