„Komitete buvo vienas iš kompetetingiausių žmonių, profesionaliai užduodavo klausimus, posėdžiuose dalyvaudavo pasiruošęs“, – BNS sakė buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

„Konkretus žmogus, orientuotas į rezultatą. (...) Džiaugiuosi, kad tokie žmonės ateina į valdžią“, – teigė advokatas Darius Raulušaitis, su D.Petrošiumi susidūręs dirbdamas generalinio prokuroro pavaduotoju.

Įspėjo dėl slaptų pažymų

Į politiką D.Petrošius atėjo maždaug prieš penkerius metus, 2011 metais buvo išrinktas į Tauragės savivaldybės tarybą, o po metų tapo Seimo nariu. Prieš tai jis užsiėmė akademine veikla, verslu.

Praėjusios kadencijos Seime D.Petrošius vadovavo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai. Pasak D.Raulušaičio, tai pirmas šios komisijos pirmininkas, kuris pradėjo rinkti duomenis apie Lietuvoje atliekamus kriminalinės žvalgybos mastus.

„Jam dirbant Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje, šios paskirtis buvo užtikrinti, kad žmogaus teisės nebūtų pažeidžiamos vykdant kriminalinę žvalgybą. Kiek man yra tekę susidurti, D.Petrošius gana puikiai tvarkėsi su tais dalykais. Jam vadovaujant komisijai kriminalinės žvalgybos subjektai, tai yra tos institucijos, kurios vykdo kriminalinę žvalgybą, ėmė teikti parlamentinei komisijai statistinę apibendrintą informaciją apie žvalgybos apimtis, kiek ten žmonių klausomasi, kitos priemonės vykdomos. Man atrodo, kad jis visai nemažai nuveikęs šioje srityje“, – BNS sakė D.Raulušaitis.

Pasak A.Paulausko, jis su D.Petrošiumi parengė ne vieną teisės akto projektą, kartu yra pirmininkavę laikinajai Seimo komisijai ir neteko suabejoti jo kompetencija.

Seime ir visuomenėje verdant ginčams dėl slaptų pažymų naudojimo, D.Petrošius ne kartą yra pabrėžęs jų daromą žalą.

„Pritariu pozicijai, kad kriminalinės žvalgybos gautą informaciją negalima viešinti, net jei yra informacija apie nusikalstamą veiką. Paviešinimas, pirmiausia, pakenks tyrimui. Žvalgybinė informacija – ne karšta bulvė, kurią būtina kuo greičiau švystelti kaimynui, oponentui arba sensacijos laukiančiai žiniasklaidai“, – yra sakęs politikas.

Anot jo, tik patikrinta ir patikima kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu parengta įslaptinta informacija apie asmens atžvilgiu atliekamus tyrimus dėl rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, turėtų būti teikiama į pareigas skiriančiam asmeniui.

„Žvalgybinė informacija įsuka valstybę į užburtą sąmokslo teorijų ratą“, – tvirtino D.Petrošius.

Operatyvinę arba kriminalinės žvalgybos veiklą jis yra nagrinėjęs ir savo teisės mokslo daktaro disertacijoje.