Pirmasis Seimo pirmininkės pavaduotojas Jurgis Razma parengė ir registravo Seimo nutarimo projektą, kad Europos reikalų komiteto pirmininkas turi septynis pavaduotojus, tačiau realiai paskirti į šias pareigas būtų šeši politikai: konservatoriai Audronius Ažubalis ir Emanuelis Zingeris, „valstiečiai“ Guoda Burokienė bei Aurelijus Veryga, liberalas Arminas Lydeka, „laisvietis“ Marius Matijošaitis.

Darbo partijos frakcija Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo vietos atsisakė, nes viršija jai priklausančių komitetų pavaduotojų kvotą.

„Buvo viešų priekaištų, kad (V. Gapšys – BNS) paliktas formaliai pavaduotoju. Suprantama, tas kokių nors praktinių finansinių problemų nesukelia, nes priedas už tas pareigas jam nemokamas, bet jeigu žmogus realiai pareigų atlikti negali... Šiuo atveju nereikia 85 balsų panaikinti pavaduotojo statusą“, – BNS sakė J. Razma.

Gruodį Seimas per apkaltą nepanaikino V. Gapšio mandato Seime, nes nepavyko surinkti ne mažiau kaip 85 balsų, palaikančių tokį sprendimą.

J. Razmos teigimu, bet kokiu atveju kalėjime bausmę atliekantis politikas negalėtų pavaduoti komiteto pirmininkės, jeigu to prireiktų.

Parlamento vicepirmininkas taip pat abejojo, kad V. Gapšiui būtų sudarytos sąlygos dirbti nuotoliu iš kalėjimo.

„Man atrodo, kad tema yra baigta. Kalėjimų tarnyba logiškai pasakė, kad jie negali daryti išimčių iš taisyklių priklausomai nuo įkalinto asmens pareigų. Jeigu jie nueitų tuo keliu, ir kiti pradėtų dėstyti visokius argumentas, jog jiems irgi reikia sudaryti išimtis“, – teigė J. Razma.

„Jeigu tam tikru momentu pagal tas taisykles jam bus leidžiama elektroninėmis priemonėmis naudotis, tuo atveju, jeigu tai bus suderinama su komiteto posėdžio laiku, nuotoliniu būdu gal ir galės dalyvauti. Bet, kiek žinau, turi praeiti pakankamai įkalinimo laiko, kad būtų tos sąlygos liberalesnės dėl naudojimosi elektroninio ryšio priemonėmis“, – pridūrė Seimo pirmininkės pavaduotojas.

Anot jo, sprendimas dėl V. Gapšio atleidimo bus svarstomas tik kovo mėnesį, kai prasidės pavasario sesija, nebent būtų nuspręsta surengti neeilinę sesiją.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime. Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

V. Gapšys nuosprendį yra apskundęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.