Bet, ko gero, labiausiai išryškėjo G. Nausėdos vertybės, pirmiausiai – homoseksualų klausimais. Miesto elitas, arba kitaip – feisbuko burbulas – nusisuka, bet reitingai – vis dar aukštai.

2004-aisiais  kandidato į prezidentus Valdo Adamkaus štabe dirbęs ekonomistas Gitanas Nausėda apie Kazimiros Prunskienės komandą sakė: „Į rinkimus buvo einama su gražiu šūkiu „Veikime kartu“. Šitaip iš dalies buvo apgauti rinkėjai. Na, o po to, kai buvo išrinkta, tada jau dirbama atskirai“.

Po 15 metų į rinkimus ėjo pats su šūkiu „Gerovės valstybė“. Kai kurie politologai kalba beveik analogiškai. Antrieji prezidentavimo metai išryškino, kad gerovę G.Nausėda žadėjo ne visiems. Šiemet neva nusisuko nuo LGBT žmonių.

„Matome tokią padėtį, tokio blaškymosi, ambicijų, simpatijų, antipatijų, kovų, dažnai bandant žaisti viešaisiais ryšiais“, – vertino „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Bet ar G.Nausėda ką nors apgavo? Dar per kampaniją jis buvo konservatyvesnis už konservatorių kandidatą.  „Reikia pamatyti, kaip jis reaguos, kai bus siūlomas naujasis Partnerystės įstatymas, Jei jis pritars, tai viskas bus tik audra stiklinėje“, – teigė politologas Kęstutis Girnius. 

Tad galbūt veikimo forma sukelia reakcijas, kartais – net audringas, Pav. viešai užstoti kunigą Algirdą Toliatą, neužsimenant apie ne mažesnį puolimą patiriantį homoseksualų Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių. Arba sakyti sveikinimo kalbą per Šeimos gynimo maršą. O vėliau į protestą pasiųsti patarėją su šilta kalba.

„Tokia marginalizacija ir prisijungimas prie tų žmonių, kurie yra iš visuomenės pakraščių. Tai gana įstabus dalykas“, – pastebėjo apžvalgininkas Andrius Užkalnis.

Antruosius G.Nausėdos metus lydėjo konfliktai su valdančiaisiais. Jie prasidėjo nuo pačių konservatorių, jų siekio patraukti prezidentą nuo Europos Vadovų Tarybos. Tęsiasi ir konservatoriams ignoruojant vakarėlį per Valstybės dieną.

„Manau, kad konservatoriai bando mažinti prezidento galias. Jis kol kas veiksmingai priešinasi“, – tikino K. Girnius.

Užsienio politikoje G.Nausėda buvo nuoseklus. Pirmaisiais metais dar bandė kalbėti su Aliaksandru Lukašenka, bet antraisiais metais Baltarusijoje įvyko suklastoti rinkimai, nutupdytas lėktuvas. Todėl prezidento tonas tapo griežtas ir girdimas.

Antraisiais metais prezidento jau nelydėdavo 9-10 metų berniukas, už kurį socialiniai tinklai jam taip pat rengdavo viešąją inkviziciją.

V.Adamkaus įpėdiniu G.Nausėda tapo dar 2009-aisiais. Tuomet pagal apklausas jis buvo antras po eurokomisarės Dalios Grybauskaitės ir svarstė dalyvauti prezidento rinkimuose. Bet nusprendė neiti.

Dabar apklausos rodo, kad G.Nausėda yra populiariausias politikas. Apžvalgininkai mano, kad jis eis į antrą kadenciją.

Kaip vertinami antrieji G.Nausėdos kadencijos metai? „Iki tampant prezidentu G.Nausėdą žinojome kaip ekonomistą, nebuvo aiškios net jo politinės pažiūros, neturėjo jis ir savo komandos.

Nuo gegužės mėnesio geriausiai paaiškėjo prezidento vertybinės nuostatos. Dabar galima prognozuoti, kaip jis elgsis vienoje ar kitoje situacijoje. Pagrindinė jo nuostata, kad jis bus vienytojas, vienodai geras ir teisingas. Buvo iš karto aišku, kad tai skambus pažadas ir jis nėra pateisinamas. Kalbant apie Gerovės valstybę, tai buvo daugiau populistinis kelias. Tai ir matome“, – kalbėjo politologas Saulius Spurga.

Ar prezidentui pavyksta būti lyderiu? „Prezidentas palankioje situacijoje šiuo požiūriu, nes prezidentas pagal apibrėžimą yra lyderis. Man atrodo, kad pastaruoju metu, kai prezidentas užėmė tam tikrą poziciją, jis prarado dalį savo populiarumo ir 80 proc. paramos jis turbūt niekada nesulauks. Tačiau jis atrado savo rinkėjus, žmones, į kuriuos gali kreiptis ir kurie jį geriausiai supranta. Jiems jis yra lyderis. O valdančiajai daugumai tai vargu, ar jis lyderis“, – teigė S.Spurga.

Paprašytas palyginti D.Grybauskaitės ir G.Nausėdos prezidentavimo pirmuosius dvejus metus, S.Spurga sakė: „D.Grybauskaitė buvo politikos sunkiasvorė, o G.Nausėdai dar reikėjo apšilti, jam buvo sunku. Iš šalies į politiką atėjęs žmogus iš karto negali būti veiksnus“.

Politologas tvirtino, kad prezidentas užsienyje tinkamai atstovauja Lietuvą. Ar prezidentas teisingai elgiasi išlaikydamas tam tikrą atstumą su Vyriausybe? „Jei kalbame apie užsienio politiką, tai nėra glaudaus bendradarbiavimo. Apie santykių atšalimą liudija ir Gabrieliaus Landsbergio pasakymas, kad prezidentas užsiima rinkimine kampanija. Dėl to kaltos abi pusės. Tokiais santykiais visuomenė tikrai nesidžiaugia“, – aiškino politologas.

Ką prezidentas daro gerai? „Lietuvai jis atstovauja gerai. Man patiko, kai prezidentas vetavo įstatymą dėl rinkimų barjero sumažinimo. Tas įstatymas būtų gerokai sujaukęs mūsų politinę sistemą. Buvo ir iniciatyvos dėl mokesčių. Jis nuosekliai gina pensijų didinimą. Bet tai nėra kažkokia ypatinga filosofija“, – teigė S.Spurga.