- Greta Zulonaitė/ BNS, Augustė Lyberytė, Martyna Pikelytė/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastarosiomis savaitėmis Vilniuje įvykus galimam sabotažo atvejui, pasirodžius Kremliaus informacijai apie planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad tokioms veikloms reikalingas teisinis įvertinimas ir kolektyvinis atsakas.
„Vienas iš dalykų, ką tikrai reikės pasidaryti, tai teisinis įvertinimas, adekvatus vykdomai šiai veiklai (...)“ – Žinių radijui antradienį sakė jis.
„Kita kryptis yra, žinoma, tas kolektyvinis atsakas. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad tai nėra kalba apie Lietuvą, Baltijos šalis tik ar Lenkiją (...), bet tai yra kalba apie visą Aljansą ir visas valstybes, kurios padeda Ukrainai, dėl to ir atsakas turi būti kolektyvinis, nubrėžiant labai aiškiai raudonas ribas“, – kalbėjo K. Budrys.
Taip prezidento patarėjas komentavo Lenkijai praėjusią savaitę sulaikius 12 asmenų, įtariama, susijusių galbūt su Rusijos užsakytais sabotažo atvejais.
Tarp sabotažo pavyzdžių lenkų premjeras Donaldas Tuskas paminėjo ir bandymą padegti švediškos baldų bei namų apyvokos prekių mažmenininkės „Ikea“ centrą Vilniuje.
Nėra taip, kad tik įvažiavęs tanku ar raketa pažeidęs oro erdvę tu sukeli konfliktą tarp dviejų valstybių, kuris gali baigtis karu.
Tuo metu praėjusį trečiadienį pasirodė Kremliaus pranešimai apie Rusijos planus keisti jūros sienas su Lietuva ir Suomija. Vėliau ši informacija iš Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainės pašalinta.
Pasak K. Budrio, svarbu Rusijai nustatyti ribas, kurių peržengimas bus laikomas agresyviu veiksmu prieš NATO.
„Nėra taip, kad tik įvažiavęs tanku ar raketa pažeidęs oro erdvę tu sukeli konfliktą tarp dviejų valstybių, kuris gali baigtis karu“, – kalbėjo jis.
„Rusija, man atrodo, mus testuoja ta prasme, kiek toleruosime vieną ar kitą veikimą, ir ta tolerancija mūsų nėra labai toli nuėjusi. Apie tai kalbamės su partneriais šiuo metu“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Anot jo, tokie incidentai kaip dažais apipiltas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas nėra tik vandalizmas.
„Ne, tai yra su visai kitokia intencija daroma, dėl to visai kitaip tie nusikaltimai turėtų būti kvalifikuoti“, – tvirtino K. Budrys.
„Turime tam tinkamą straipsnį – tai yra padėjimas užsienio valstybei veikti prieš Lietuvą, už tai turėtų tokios sankcijos ir būtų taikomos“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Šių metų sausį Varėnos rajone, Merkinėje, apliejus A. Ramanausko-Vanago paminklą, gegužės pradžioje apklaustas vienas įtariamųjų, jam skirtas suėmimas trims mėnesiams.
Rusija, man atrodo, mus testuoja ta prasme, kiek toleruosime vieną ar kitą veikimą, ir ta tolerancija mūsų nėra labai toli nuėjusi.
K. Budrys: Rusijos sprendimas pašalinti demarkacinius plūdurus Narvos upėje yra provokatyvus elgesys
Rusijos pasieniečiams pašalinus estų demarkacinius plūdurus Narvos upėje, prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys sako, jog tai – provokatyvus Kremliaus elgesys.
„Estijos pasidalintas vertinimas man nekelia abejonių, kad tai yra provokatyvus elgesys – be jokio paaiškinimo ne tau priklausantį daiktą tiesiog paimti, pašalinti. Kai eina kalba apie valstybės sieną, taip yra tiesiog nesielgiama“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.
„Žinoma, kelti tą įtampą, yra nuolatinis (Rusijos – ELTA) interesas ir jis pavyko. Bet šioje vietoje mes eilinį sykį pradedame kalbėti, kad yra kėsinamasi į pavojingus dalykus“, – teigė jis.
Prezidento patarėjas patikino, kad Lietuvos atveju kol kas analogiškų incidentų nėra fiksuota.
„Analogiškų veiksmų nesame sulaukę šiuo metu. Žinoma, tie demarkaciniai plūdurai – kaip ir mūsų Vištyčio ežere – priklausomai nuo sezono yra išskleidžiami, surenkami. Ir jie yra skirti tam, kad būtų užtikrintas sienos saugumas“, – pridūrė K. Budrys.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Estijos pasieniečiai pranešė, kad jog Rusija per naktį iš Narvos upės, skiriančios abi kaimynines šalis, pašalino plūdurus. Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas tai pavadino „pasienio incidentu“.
Talino teigimu, tik po 2022 metų vasarį prasidėjusio karo Ukrainoje Maskva ėmė ginčyti plūduriuojančių žymeklių, kurie naudojami tam, kad laivai netyčia nenuklystų į svetimus vandenis, statymą.
„Šiais metais Rusija paskelbė, kad nesutiks su maždaug pusės planuojamų“ plūdurų buvimo vietomis, nurodoma Estijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.
K. Budrys neatskleidžia, ar dirbs Prezidentūroje ateinančius penkerius metus
Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys neatskleidžia, ar Daukanto aikštėje dirbs ir ateinančius penkerius metus. Visgi, jis tikina padėsiantis šalies vadovui pasiruošti liepos mėnesį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vašingtone.
„Ką darau šiandien ir tikrai darysiu artimiausiu metu – padėsiu prezidentui tinkamai pasiruošti Vašingtono viršūnių susitikimui liepos mėnesį. Iš karto po to kitą dieną mūsų visų politinės komandos narių sutartys ir nutrūksta (...). Po to bus prezidento valia, pokalbiai. Atsakymai dar bus“, – antradienį Žinių radijui teigė K. Budrys.
Pasak šalies vadovo patarėjo, kol kas antrai kadencijai perrinktas prezidentas neturėjo pokalbių su savo komandos nariais apie darbų pratęsimą ateinančius penkerius metus.
„Prezidentas, galiu patikinti, dar nėra aptaręs perspektyvų su komandos nariais, kalbant apie antrą kadenciją. Visas jo darbas buvo susikoncentravęs į rinkimus, komandos – į prezidento institucijos darbo užtikrinimą ir tęstinumą“, – sakė K. Budrys.
Kaip anksčiau interviu Eltai teigė pats G. Nausėda, jis po perrinkimo darbus tęsti norėtų su patarėjais Frederiku Jansonu, Asta Skaisgiryte ir Irena Segalovičiene.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis apie padidėjusį dėmesį M. Navickienei: čia yra paprastoji politika
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis dėmesį iš ministrės pareigų pasitraukusiai frakcijos kolegei Monikai Navickienei vadina skandalu, kurį norima palaikyti prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. ...
-
L. Kasčiūnas: mano laikas suskaičiuotas, turiu viską sutvarkyti2
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad artimiausiu metu tikisi išspręsti klausimą dėl šalies pasitraukimo iš kasetinių šaudmenų konvencijos. ...
-
Vyriausybei skyrus papildomų lėšų gynybai jos finansavimas pasiekė 3 proc. BVP2
Ministrų kabinetui trečiadienį skyrus papildomų lėšų, krašto apsaugos finansavimas šiemet pasiekė 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
G. Landsbergio kandidatūrai į EK paramą išreiškė didžiausią frakciją EP turinčios partijos lyderis3
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrai į Europos Komisiją (EK) paramą išreiškė didžiausią frakciją Europos Parlamente (EP) turinčios Europos liaudies partijos (EPP) lyderis Manfredas Weberis. ...
-
Netikėtai mirė buvusi Alytaus vicemerė9
Antradienio vakarą mirė buvusi Alytaus vicemerė Rima Rakauskienė, pranešė portalas „AlytusPlius.lt“. ...
-
Po prezidento metinio pranešimo: įtampos tarp G. Nausėdos ir I. Šimonytės nesumažės3
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog po antradienį Seime perskaityto prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo įtampos tarp šalies vadovo ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės nemažės. ...
-
Prezidento kanceliarijoje įdarbintos dvi grimuotojos ir kirpėja: rūpinasi ir D. Nausėdiene14
Prezidento kanceliarijoje įdarbintos dvi grimuotojos ir viena kirpėja, jos padeda ne tik prezidentui Gitanui Nausėdai, bet ir pirmajai poniai Dianai Nausėdienei, trečiadienį paskelbė portalas „Delfi“. ...
-
G. Nausėdos metinė kalba: nei pirmos kadencijos įvertinimo, nei antros vizijos16
Gitano Nausėdos metinis pranešimas ties jo kadencijų sandūra išsiskyrė nebent trumpumu, o leitmotyvas toks pats – kad visas problemas išspręstų vienybė ir solidarumas. ...
-
Seimo pirmininkė: čia yra labai pavojinga strategija, rizikuojama, kad Lietuva pralaimės17
Valdančiosios koalicijos tarybai ketvirtadienį planuojant aptarti kandidatūrą į Europos Komisiją (EK), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad konservatorių delsimas įvardyti kandidatus kelia riziką Lietuvai pralaimėti skirstant eur...
-
Vyriausybė pritarė sutarties su Rusija dėl dvigubo pajamų apmokestinimo denonsavimui
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui denonsuoti prieš 25 metus pasirašytą Lietuvos ir Rusijos sutartį, kuria valstybės sutarė palankiau apmokestinti viena kitos piliečių ir įmonių pajamas iš dividendų, palūkanų, honorar...