Tokie parlamentaro siūlymai pirmadienį registruoti Seimo statuto pakeitimo projekte.

Jame numatoma, kad Seimas galėtų nuspręsti nesudaryti tyrimo komisijos, jeigu Seimo narys, išklausęs prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, parlamento posėdyje iš karto viešai padaro pareiškimą sutinkantis, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta.

Tokiu atveju Seimo pirmininkas teiktų nutarimo projektą nesudaryti komisijos dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir sutikti su neliečiamybės naikinimu.

Nutarimas traukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn nesudarant tyrimo komisijos būtų priimamas, jeigu už jį balsuotų daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Seimui nepriėmus nutarimo nesudaryti komisijos, procedūra dėl teisinės neliečiamybės naikinimo vyktų pagal dabar galiojantį Seimo statutą.

Jis dabar numato, kad parlamento posėdyje išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio laisvės suvaržymo, daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka apsvarstyti šiam darbotvarkės klausimui.

Po pertraukos Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo traukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, ši rengia ir skelbia savo išvadą, kuri tvirtinama parlamentarų balsavimu.

Diskusijos dėl tyrimo komisijos reikalingumo kilo Seimui sprendžiant dėl „čekiukų“ ikiteisminiame tyrime figūruojančio konservatoriaus Andriaus Vyšniausko, kuriam teisėsauga siekia pateikti įtarimus.

Kadangi pats A. Vyšniauskas prieš parlamento posėdį tvirtino palaikantis jo teisinės neliečiamybės naikinimą, Seimo nariams kilo klausimų, ar dabar Statute įtvirtinta pertrauka ir parlamentinės tyrimo komisijos sudarymas nėra perteklinės procedūros.

J. Razma tuomet sutiko, kad šį teisinį reguliavimą reikėtų peržiūrėti.

Seimas rugpjūčio viduryje panaikino A. Vyšniausko teisinę neliečiamybę, teisėsaugai teigiant, kad parlamentarui galėjo būti neteisėtai išmokėta 2,1 tūkst. Marijampolės savivaldybės lėšų, politikui praėjusią kadenciją dirbant šio miesto taryboje.

A. Vyšniauskui teisėsauga nori pateikti įtarimus dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo siekiant gauti kompensaciją už patirtas išlaidas.