Visgi politologai šį „valstiečių“ užmojį vertina skirtingai. Vieni ekspertai atkreipia dėmesį, kad ši šešėlinė Vyriausybė ne bendras opozicijos projektas, o tik „valstiečių“ butaforinis darinys, kuris buvo sudarytas siekiant matomumo viešoje erdvėje. Tuo tarpu kiti politologai, atvirkščiai, mano, kad sėkmingas šešėlinio Ministrų Kabineto funkcionavimas opozicijos veikimą padarytų konstruktyvesnį bei labiau mobilizuotų realios Vyriausybės darbą.

R. Urbonaitė: šešėlinė Vyriausybė – butaforinis darinys

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė kritiškai žvelgia į „valstiečių“ iniciatyvą formuoti šešėlinę Vyriausybę. Jos teigimu, mažai tikėtina, kad toks šešėlinis Ministrų Kabinetas po rinkimų galėtų būti realizuotas dėl to, kad Lietuvoje visada būna sudaromos koalicinės vyriausybės.

„Tai bus išimtinai „valstiečių“ siūlomi kandidatai į šešėlinių ministrų postus. Tai nėra opozicijos bendras kažkoks kuriamas darinys, tai yra tik „valstiečių“ tam tikra suformuota Vyriausybė, kuri realybėje, turbūt visi suprantame, niekada egzistuoti negalėtų vien dėl paprastos priežasties, nes mes vyriausybes turime koalicines ir vyriausybės niekada nebūna formuojamos iš vienos partijos“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.

Tai labiau panašu į bandymą patraukti į save dėmesį, sukurti tam tikrą įvykį, bet labai abejoju, ar tokia Vyriausybė pakankamai greitai netaps tik butaforiniu dariniu.

„Tai šį kartą turime tokį butaforinį darinį, kurį „valstiečiai“ pavadins šešėline Vyriausybe, o iš esmės tai bus tik tam tikri žmonės, kurie turbūt daugiau seks ir domėsis tam tikrų realių ministrų darbu ir bandys juos kritikuoti“, – pridūrė ji.

R. Urbonaitė taip pat kelia klausimą, ar šešėlinė „valstiečių“ Vyriausybė iš tiesų taps alternatyva dabartinei Vyriausybei.

„Man tai labiau panašu į bandymą patraukti į save dėmesį, sukurti tam tikrą įvykį, bet labai abejoju, ar tokia Vyriausybė pakankamai greitai netaps tik butaforiniu dariniu. Todėl neturiu iliuzijų, kad toks dalykas pasiteisins. Manau, kad tiesiog yra norima iš „valstiečių“ pusės atkreipti į save dėmesį ir pasiųsti žinutę, kad „mes turime taip pat žmonių, kurie domisi viena ar kita sritimi ir gali realius tos srities ministrus kritikuoti“, – sakė politologė.

VDU profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė, ELTOS nuotr.

L. Bielinis: šešėlinės Vyriausybės funkcionavimas mobilizuoja ir realią Vyriausybę

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis mano, kad „valstiečių“ iniciatyva steigti šešėlinę Vyriausybę yra teigiamas postūmis Lietuvos politinei sistemai.

„Iš tikrųjų šešėlinio kabineto egzistavimas yra labai aktualus politine prasme, nes tokiu būdu opozicija demonstruoja visuomenei savo supratimą apie visus ekonominius procesus ir deklaruoja tuos galimus veiksmus, sprendimus, kuriuos jie darytų, jeigu jie būtų realioje valdžioje“, – Eltai teigė L. Bielinis.

„Šešėlinis kabinetas tokiu būdu parodo būsimiesiems rinkėjams ne abstraktų norą laimėti rinkimus, bet ir konkretų tų žmonių sąstatą, kurie pralaimėjus rinkimus taptų Vyriausybe ir vykdytų Vyriausybės funkcijas. Taigi tokiu būdu rinkėjas jau rinktų ne tik lozungus ir lyderius, bet ir labai aiškią, konkrečią Vyriausybę. Tai yra labai gerai“, – taip pat akcentavo jis.

Politologas įsitikinęs, kad „valstiečiai“, sudarydami šešėlinį Ministrų Kabinetą, siekia ir asmeninės politinės naudos, kitaip tariant, didesnio matomo visuomenėje.

„Aišku, kad padidės viešumas ir jų matomumas. Bet, kita vertus, tai nėra populizmas, nes iš tikrųjų populizmas yra labai abstraktus, populizmas niekados nedeklaruoja konkrečių, aiškių sprendinių. Tuo tarpu šešėlinės Vyriausybės paskelbimas iš tikrųjų įgalioja tuos asmenis, politikus ir politines partijas deklaruoti labai konkrečius veiksmus, konkrečius, alternatyvius sprendimus“, – sakė jis.

L. Bielinis mano, kad šešėlinės Vyriausybės steigimas gali teigiamai paveikti ir realios Vyriausybės veiklą.

„Šešėlinės Vyriausybės funkcionavimas savotiškai mobilizuoja ir realią Vyriausybę, ir valdančiuosius. Nes iš tikrųjų, kai yra šešėlinės Vyriausybės sprendimai, nuomonės ir pozicijos aiškiai sakomos, tada realiai veikiantys valdantieji turi dar atsakingiau ir dar ryžtingiau veikti savo srityje. Tai normali konkurencija“, – sakė L. Bielinis.

Šešėlinio kabineto buvimas rodo, kad politinė partija turi specialistų, asmenybių, lyderių, kurie gali ir galėtų imtis atsakomybės vadovauti vienai ar kitai ministerijai.

Politologas sutinka, kad šešėlinis kabinetas labiau būdingas dvipartinėms sistemoms, kai yra daugmaž aišku, kas valdantiesiems pralaimėjus rinkimus taptų naujaisiais ministrais. Visgi L. Bielinis akcentuoja, kad net ir Lietuvos politinėje sistemoje šešėlinė Vyriausybė nepraranda savo aktualumo.

„Iš tikrųjų dvipartinėje sistemoje šešėlinis kabinetas labai aiškus ir tada būna adekvatus laimėjus rinkimus. Mūsų situacijoje, jeigu laimi koalicinės pajėgos, kabinetas turėtų būti pertvarkomas ir yra pertvarkomas, nes reikia įsileisti ir kitas politines jėgas“, – pripažino L. Bielinis.

„Bet netgi esant tokiai politinei situacijai kaip pas mus šešėlinio kabineto buvimas rodo, kad politinė partija turi specialistų, asmenybių, lyderių, kurie gali ir galėtų imtis atsakomybės vadovauti vienai ar kitai ministerijai. Tokiu būdu mes matome ne tik partiją su partijos lozungais, bet matome sąrašą žmonių labai aiškiai nužymėtomis funkcijomis, t.y. Vyriausybės funkcijomis“, – tvirtino VDU politologas.

Prof. Mindaugas Jurkynas, M.  Ambrazo / ELTOS nuotr.

M. Jurkynas: suformuoti šešėlinę Vyriausybę nėra sunku

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas antrina L. Bieliniui akcentuodamas, kad šešėlinės Vyriausybės steigimą vertina teigiamai, nepaisant to, kokia politinė jėga yra opozicijoje.

„Aš šešėlinės Vyriausybės suformavimą vertinu apskritai teigiamai, nepaisant to, kas yra opozicijoje. Nes kažkada konservatoriai, kai buvo Andrius Kubilius partijos pirmininkas, irgi buvo bent porą kartų skelbę šešėlinę Vyriausybę, tik ji iš esmės buvo paskelbta ir nieko daugiau kaip šešėlinė vyriausybė nepadarė. Veikė kaip ordinarinė opozicija“, – sakė politologas.

„Tai kaip aš anksčiau sveikinau, tai lygiai taip pat sveikinu ir dabar, kadangi mes tikimės pagal šešėlinio kabineto sudarymo principus, kad tai nebus opozicija savaime, kuri klausinėja per Vyriausybės valandą ministrus bei ministres Seime, bet tai bus atitinkamai pagal semantinę žodžio „šešėlis“ reikšmę ministerijų atitikmenys“, – pridūrė jis.

Nes paskelbti yra viena, kaip buvo padarę ir konservatoriai, bet vykdyti yra visai kas kita.

Todėl M. Jurkynas akcentuoja, kad užmojis suformuoti šešėlinę Vyriausybę dar nereiškia, kad ji realiai funkcionuos. Pasak jo, svarbiausia, kad šešėlinis Ministrų Kabinetas reguliariai teiktų ataskaitas, alternatyvius siūlymus, o tai, pasak jo, yra nelengvas uždavinys.

„Suformuoti nėra sunku, suformavimas yra opozicijos vidinis reikalas, ypač, jei tai yra viena partija, bet esmė yra vykdymas. Nes paskelbti yra viena, kaip buvo padarę ir konservatoriai, bet vykdyti yra visai kas kita“, – pabrėžė jis.

„Bet kokiu atveju tiek valdžia, tiek opozicija turi pranešti, ką jie daro, kaip jie daro, kodėl taip daro, ką siūlo ir ką tai duos ekonomikai, saugumui, kultūrai ar kažkuriai kitai sričiai. Tai natūralu, kad šešėlinės Vyriausybės steigimas yra gerai, bet jis turi būti vykdomas, nuolat vykdomas skirtingų sričių monitoringas ir šešėlinio kabineto ministrai, ministrės turi išsakyti savo siūlymus“, – pabrėžė jis.

VDU politologo teigimu, „valstiečiams“ tinkamai vykdant šešėlinės Vyriausybės funkcijas opozicijos darbas taptų efektyvesnis. 

„Tokiu atveju visuomenė Lietuvoje nuosekliai ir su ministerijų kuruojamų sričių atitikmenimis galėtų matyti tiek valdžios siūlomus ir vykdomus problemų sprendimus, tiek opozicijos siūlomus alternatyvius sprendimus ir kritiką. Ir tada per tokią pozicijos-opozicijos diskusiją ir skirtingą požiūrį galima vertinti politinę veiklą ir daryti pasirinkimus per rinkimus“, – sakė jis.