„Tai liudija minimum nepagarbą Seimui, kaip institucijai. Sakyčiau, kad galima kažkaip utriruoti, bandyti sumenkinti tai iki politinių kovų, pono Vytauto Bako nuoskaudų dėl Sauliaus Skvernelio, ar dar kažkokių dalykų. Bet, vis dėlto, tie klausimai niekur nedingsta, ir, man atrodo, paprasčiausias būdas juos panaikinti yra į juos atsakyti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Negaliu įlįsti į prezidento Gitano Nausėdos galvą ir atsakyti, kodėl jis elgiasi taip, kaip elgiasi, bet dėl kai kurių epizodų, kurie susiję su rinkimų talkininkų tikrinimu ar kažkokiu vertinimu, informacijos rinkimu (...), aš nuo savo nuomonės nesitraukiu ir man labai apmaudu, kad tos abejonės nebuvo išsklaidytos“, – teigė ji.

Premjerė pabrėžė besistengianti situaciją vertinti „labai atsargiai“, kad nebūtų apkaltinta šališkumu ir asmeninių interesų turėjimu.

Ji priminė ir pati anksčiau liudijusi bent keturioms parlamentinėms komisijoms ir net kylant abejonių dėl jų formuluojamų klausimų korektiškumo ar narių objektyvumo „niekada nebuvo į galvą šovusi mintis, kad galiu atsisakyti liudyti komisijai ir atsakyti į klausimus, kokie jie bebūtų“.

Seimo komisija išvadose šią savaitę konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

D. Jauniškis, liudydamas komisijai, tai neigė, jis taip pat sakė, kad buvo tikrinamos visų rinkimų kampanijos dalyvių komandos.

Tuo metu I. Šimonytė tvirtina apgailestaujanti, kad „kai kurių institucijų vadovai nepasinaudojo proga (...) ir toliau viešumoje teigia tai, kas nėra tiesa“.

Buvo tikrinami visi kandidatų štabai, visi vienodai, tais pačiais principais, juoba, kad kalba eina apie 2018 metų vasarą, kai manęs, kaip kandidatės, iš viso gamtoje nebuvo. Tiesą sakant, nebuvo gamtoje ir Gitano Nausėdos.

„Tai yra tai, kad buvo tikrinami visi kandidatų štabai, visi vienodai, tais pačiais principais, juoba, kad kalba eina apie 2018 metų vasarą, kai manęs, kaip kandidatės, iš viso gamtoje nebuvo. Tiesą sakant, nebuvo gamtoje ir Gitano Nausėdos“, – tvirtino premjerė.

„Nežinau, ar gera situacija, kai žmonės, nuo kurių profesionalaus darbo ir aiškaus procedūrų ir principų laikymosi priklauso ir nacionalinis šalies saugumas, kada jie jokiu žanru nesutinka atsakyti tautos atstovybei“, –  sakė ji.

Anot ministrės pirmininkės, parlamentinė komisija buvo „puikus būdas įrodyti“, kad procedūros VSD veikia taip, kaip turėtų.

„Mano supratimu, (VSD – BNS) vadovas nesudarė sąlygų tuo įsitikinti, bet tai nereiškia, kad tuo įsitikinti negalima darant papildomą parlamentinį tyrimą“, – sakė I. Šimonytė.

Anot komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Komisijos manymu, tai daro prezidentą pažeidžiamu, o jo atsisakymas pateikti atsakymus į klausimus gali būti vertinamas kaip priesaikos sulaužymas.

I. Šimonytė vis dėlto sakė nenorinti „leistis į diskusijas“ dėl galimos apkaltos G. Nausėdai.

„Nenorėčiau į tas diskusijas leistis, pasakysiu dar kartą, ką sakiau: mano supratimu Gitanas Nausėda ne kartą per savo kadenciją yra įvairiais būdais parodęs, kad būti visiems lygiai teisingu jam nėra lengva. Ir jei kažkas jam atrodo politiškai nepriimtinas ar kažkaip nelabai parankus, bandoma nurašyti į politinės kovos, politinių nuoskaudų kertelę“, – tvirtino premjerė.

Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms. Komisija taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

Taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Išvadas komisija ketvirtadienį ketina pristatyti Seimui, jas turės patvirtinti visas parlamentas.

Komisija taip pat konstatavo, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą tiesiogiai atsakingas D. Jauniškis. Pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD tvirtina, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.