Kalbėdamas Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Ankara ir anksčiau kėlė tam tikrus reikalavimus Švedijai, kuriuos ši ėmėsi įgyvendinti.

„Svarbu, kad šis reikalavimų sąrašas būtų baigtinis ir kad visus tuos reikalavimus įgyvendinus neatsirastų vis nauji ir nauji, kuomet atsiranda ir tam tikrų abejonių, ar įmanoma to tikslo pasiekti“, – pirmadienį Vilniuje sakė G. Nausėda.

Taip jis reagavo į Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) pareiškimą, kad Ankara pritars Švedijos kandidatūrai NATO, jei Europos Sąjunga atnaujins seniai įstrigusias derybas dėl pačios Turkijos narystės Bendrijoje.

Turkija šiuo metu yra ES kandidatė, tačiau jos narystės siekis įstrigo dėl susilpnėjusios Ankaros demokratijos ir ginčų su ES nariu Kipru.

G. Nausėda vylėsi, kad tam tikras sutarimas dar gali būti pasiektas pirmadienį vakare, kai deryboms susitiks NATO, Švedijos bei Turkijos pareigūnai.

„Strateginė Švedijos reikšmė yra (...) labai svarbi visam Baltijos regionui, įskaitant ir Lietuvą, nes tai padaro Baltijos jūra vidine NATO jūra ir gerokai palengvina mūsų bendrų operacijų planavimą ir įgyvendinimą“, – sakė Lietuvos vadovas.

Svo ruožtu brendroje spaudos konferencijoje dalyvavęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad pernai Madride buvo sutarta dėl „konkrečių sąlygų sąrašo“, kurias Suomija ir Švedija turi įgyvendinti, jog Turkija pritartų jos narystei.

„Švedija įvykdė šias sąlygas“, – kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius.

Suomija į Aljansą įstojo šių metų balandį.

J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Stokholmas atsižvelgė į Turkijos keliamus nuogąstavimus dėl saugumo, pakeitė savo Konstituciją ir ėmėsi kitų priemonių. NATO vadovas taip pat tvirtino, kad Švedijos narystė sustiprintų visą Aljansą ir jo gynybinius pajėgumus.

Turkija vilkina Švedijos stojimą į NATO, teigdama, kad ji turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.