Šalies prezidento teigimu, iki 2030 metų Lietuva žymiai sumažins taršą ir per 30 metų taps klimatui neutralia šalimi.

„Lietuva yra pasiryžusi būti globalaus sprendimo dalimi. Gamta nyksta neregėtu greičiu, tad atėjo metas mums, kaip žmonijai, susivienyti. Dideli ir maži, šiaurė ir pietūs, turtingi ir skurstantys – visi turime keisti savo elgesį ir sustabdyti klimato krizę, dėl kurios nyksta biologinė įvairovė ir kyla grėsmė visuomenės sveikatai.

Lietuva žino, kad krizės suteikia naujų galimybių. Mes žinome pokyčių galią. Prieš dešimt metų pertvarkėme savo šildymo sektorių ir nuo gamtinių dujų perėjome prie tvarios vietinės biomasės. Žmonių kišenėse liko daugiau pinigų, taip pat sumažinome išmetamą teršalų kiekį ir kartu išlikome konkurencingi“, – Glazge vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencijoje COP26 kalbėjo Lietuvos vadovas.

Pasaulio valstybių atstovams G. Nausėda pristatė Lietuvos planus iki 2030 metų daugiau nei dviem trečdaliais sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir iki 2050 metų nebeteršti visai.

„Šiandien Lietuva tvirtai remia tarptautinius ir ES klimato kaitos tikslus. Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau sumažinome 58 proc. Mūsų planas, kuriam pritarė parlamentas, – siekti dar daugiau: iki 2030 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 70 proc., palyginti su 1990 metų lygiu, ir bent 50 proc. mūsų elektros energijos poreikių patenkinti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Iki 2050 metų visa Lietuvos ekonomika bus klimatui neutrali“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas pasaulio lyderius skatino aktyviau rūpintis aplinkosauga.

„Iškastinio kuro kainoms pasiekus naujas aukštumas, matau naujų galimybių. Paryžiaus susitarimas ir skaitmeninimo plėtra formuoja aiškias veiksmų gaires. Norint pasiekti ambicingų tikslų, reikia kurti naujas partnerystes tiek vietos, tiek tarptautiniu lygiu.

Todėl paraginau Lietuvos savivaldybes, įmones, pramonės įmones, nevyriausybines organizacijas ir kiekvieną lietuvį prisijungti prie „Žaliosios Lietuvos“ deklaracijos. Mano šalis taip pat skatina glaudesnį regioninį bendradarbiavimą ir bendrus Baltijos šalių veiksmus, siekiant spręsti klimato kaitos ir Baltijos jūros būklės blogėjimo problemas bei labiau apsaugoti mūsų gamtą.

Kaip pasaulio bendruomenė turėtume permąstyti gamybos ir vartojimo būdus. Kad pramonės gamyba nepaliktų anglies dioksido pėdsako, ji turi būti arčiau vartotojų rinkos. Daugiau dėmesio taip pat turėtume skirti aukščiausių aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos standartų laikymuisi. Mūsų technologiniai pokyčiai turėtų būti tvarūs ir nekenkti aplinkai“, – savo kalboje pabrėžė Lietuvos prezidentas.

G. Nausėda lapkričio 1–2 dienomis dalyvauja 26-osios JT klimato konferencijos (COP26) pasaulio vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Glazge.

Jame, pasak Prezidentūros atstovų, sprendžiama, kaip šalys, pasirašiusios JT bendrąją klimato kaitos konvenciją, gali paspartinti kovą su klimato kaita, kokių bendrų veiksmų gali imtis pasaulinei klimato krizei įveikti.

Pasaulio lyderiai tariasi dėl priemonių keturiems prioritetiniams tikslams įgyvendinti – iki 2050 m pasiekti nulinį grynąjį išmetamo anglies dvideginio kiekį, užtikrinti, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio, įsipareigoti iki 2025 m. kasmet sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių paramą besivystančioms šalims kovoti su neigiamu klimato kaitos poveikiu ir parengti taisykles, kuriomis remiantis būtų įgyvendinamas 2015 m. Paryžiaus susitarimas.