Jis taip pat pabrėžė, kad toks sprendimas yra tvaresnis finansavimo būdas, nei kasmet biudžete numatomas skolinimasis gynybos tikslais.

„Skirtingai nei mokesčių reformos atveju, manau, yra galimybė susitarti dėl gynybos mokesčio, nes matau visų politinių partijų norą. Ir manau, kad 2024 m. turime puikią progą tai padaryti“, – trečiadienį „Delfi TV“ teigė G. Nausėda.

„Matau partijų supratimą, kad pinigai iš dangaus nebyra. Tereikia sprendimų, kurie pastiprintų tą, kas buvo įgyvendinta 2024 m. biudžete – numatyti skolinimosi iki 3 proc. BVP galimybę. Ir jeigu biudžetas bus vykdomas gerai, mes turėsime galimybę kelių šimtų milijonų ribose papildomai finansuoti. Bet tai yra ad hoc variantas, metai iš metų numatant papildomą skolinimosi galimybę“, – komentavo jis.

Visgi šalies vadovas pabrėžė, kad priėmus tokį mokestį reiktų įvesti ir kompensacinį mechanizmą, kuris užtikrintų, jog pažeidžiamos visuomenės dalys nenukentėtų.

„Reikia pradėti nuo to, ar einame didesnio PVM (pridėtinės vertės mokesčio – ELTA), ar pelno mokesčio keliu, ir kokie kompensaciniai mechanizmai bus įjungti priėmus sprendimą. Pavyzdžiui, jei kalbame apie papildomą PVM procentą, tai turi būti įgyvendinama kartu su priemonėmis, numatančiomis PVM lengvatinį tarifą maisto produktams, kompensuojant finansines netektis socialiai labiausiai pažeidžiamiems žmonėms“, – aiškino jis.

Taip pat G. Nausėda teigė, kad nors gynybos mokesčio variantai yra apsvarstyti, politikai nenori apie jį diskutuoti, nes baiminasi visuomenės reakcijos. Visgi, anot jo, lietuviai supranta gynybos poreikį, tad toleruotų mokesčio įvedimą.

„Ekspertine prasme aš manau, kad pakankamai aiškus variantai svarstyti. Politine prasme manau, kad nėra pakankamai pažengę, nes partijos iki šiol tarsi stumdavo klausimą nuo savęs, nes suprasdavo, kad kalbus bus prieštaringos“, – teigė G. Nausėda.

„Nacionalinis saugumas šiandien daugelio Lietuvos žmonių ir rinkėjų yra suvokiamas, kaip nepaprastai svarbus aspektas“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetas kitais metais sudarys 2,09 mlrd. eurų – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų. Krašto apsaugos finansavimas sudarys 2,75 proc. BVP.

Neseniai politiniame lauke pasigirdo siūlymai ir dėl naujo gynybos mokesčio įvedimo. G. Nausėda sakė, kad naujas gynybos mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2025 m. Pasak jo, šiuo metu svarbu išnaudoti visas galimybes išlaidas krašto apsaugai didinti skolinantis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikino, kad toks mokestis reikalingas. Tačiau, pažymi ministras, svarbu užtikrinti jo pridėtinę vertę.