„Yra tokia sfera kaip azartiniai lošimai, kurią priskirkime prie, sakykim, labiau kontroversiškų užsiėmimų. Tokia sfera yra puiki vieta, kur galime padidinti mokesčius ir paskatinti žmones nelošti“, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovo posto siekiantis politikas.

„Mes turėjome bankų solidarumo mokestį, tai kodėl ne lošėjų solidarumo mokestis?“ – kampanijos pristatymo renginyje kalbėjo jis.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.

Papildomų lėšų poreikis skaičiuojamas nuo to, ką Lietuva įprastai skirdavo gynybai pastaraisiais metais – 2,52 proc. BVP. Šiuo metu finansavimas išaugęs bankams mokant laikinąjį solidarumo įnašą, bet jis nustos galioti kitąmet.

G. Jeglinsko teigimu, Lietuva taip pat turėtų skolintis, peržiūrėti mokestinę sistemą.

Yra kokteilis visų šaltinių.

„Yra kokteilis visų šaltinių“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus.

Vis tik jis pabrėžė, kad apie spartesnį gynybos finansavimą reikėtų kalbėti aiškiai įvardinus planuojamus įsigijimus.

„Be prioritetų, be aiškaus matymo, kur investuoti, diskutuoti, iš kur paimti pinigus, yra beprasmiška“, – teigė G. Jeglinskas.

Kiek anksčiau jis yra sakęs, kad  finansavimas gynybai Lietuvoje turėtų pasiekti mažiausiai 3 proc. BVP.

Pristatydamas savo programą, demokratų kandidatas teigė, jog jo programa paremta penkiomis strateginėmis kryptimis: lyderyste saugumo srityje su aiškiais prioritetais ir efektyvia gynybos strategija, Lietuvos interesais grįsta užsienio politika, technologiškai pažangia ekonomika, visuomenės vienybe ir susitelkimu bei globaliems iššūkiams pasirengusiu žmogumi.

Giedrimas Jeglinskas. L. Balandžio / BNS nuotr.

„Lietuvos saugumas yra pamatas, ant kurio sukursime ekonomiškai klestinčią, socialiai teisingą, politiškai teisingą valstybę. (...) Šiandien Lietuvai ir jos žmonėms reikia ne formalaus statisto, ne šalies guodėjo, o kompetentingo vyriausiųjų ginkluotųjų pajėgų vado“, – sakė kandidatas.

Prezidento posto siekiantis G. Jeglinskas taip pat akcentavo, jog Lietuva turėtų reikalauti, kad regione vyktų NATO oro gynybos pratybos.

„Lietuvos vadovas ir kiti ministrai turėtų reikalauti NATO, kad vykdytų oro gynybos pratybas. Jų nėra buvę jau 12 metų“, – sakė G. Jeglinskas.

Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs buvęs JAV sausumo pajėgų vadas Europoje atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) taip pat akcentavo Aljanso pratybų svarbą.

G. Jeglinskas yra baigęs karo akademiją West Pointe Jungtinėse Valstijose, kur įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Jis taip pat yra įgijęs Džordžtauno universiteto Vašingtone nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį ir Kolumbijos verslo mokyklos Niujorke verslo administravimo magistro laipsnį.

G. Jeglinskas yra buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, tarnavo būrio vado pareigose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, dirbo karinėje žvalgyboje.

Jis yra dirbęs banke „Citigroup“, 2017–2019 metais buvo krašto apsaugos viceministru, o NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas ėjo 2019 – 2022 metais.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks šių metų gegužę.