- Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš vizito į Vašingtoną, kur įvyks JAV ir trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikimas, tikimasi labai daug, nes bus kalbama apie karinį, kibernetinį, energetinį saugumą ir kitas problemas, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Be to, pabrėžia ji, ne mažiau svarbus ir būsimas vizitas į Paryžių, nes per dvišalį susitikimą su Prancūzijos prezidentu bus aptartas ir karinis, ir europinis bendradarbiavimas.
– Susitikimas Vašingtone įvardijamas kaip aukščiausio lygio. Ko iš jo tikitės, kokios temos bus aptariamos?
– Taip, tai toks diplomatinis statusas – viršūnių susitikimas. Trijų Baltijos valstybių prezidentai susitiks su JAV prezidentu. Tokio lygio susitikimas įvyks pirmą kartą, tad tikimės labai daug. Pirmiausia bus priimta bendra politinė deklaracija, kurioje dar kartą visi patvirtinsime nepalaužiamą kolektyvinės gynybos principą (5-ąjį straipsnį) – įsipareigojimą esant bėdai padėti vieni kitiems.
Taip pat tikiu, kad deklaracijoje atsispindės, jog JAV kaip atgrasymo priemonę tęs savo karinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse. Be to, kartu ieškosime galimybių, kaip mūsų regione užtikrinti oro gynybą. Be šių pagrindinių dviejų dalykų, kalbėsime ir apie kibernetinį, energetinį saugumą bei visus kitus svarbius mums dalykus.
Taigi ši deklaracija rodys, kad strateginė partnerystė ir šių keturių valstybių, NATO partnerių, bendradarbiavimas išlieka svarbus, kad būtų užtikrintas tarptautinis saugumas. Mums tai yra ir atgrasymo priemonė, ir garantija, kad, esant sudėtingai situacijai, galėsime tikėtis ir dvišalės tiesioginės paramos ne tik per NATO struktūras.
Ši deklaracija rodys, kad strateginė partnerystė ir šių keturių valstybių, NATO partnerių, bendradarbiavimas išlieka svarbus, kad būtų užtikrintas tarptautinis saugumas.
– Vašingtone atidarysite ir keturšalį Baltijos valstybių bei JAV forumą. Ten irgi numatyta svarbių Lietuvai susitarimų?
– Taip, vežamės atstovus iš daugiau nei 20 lietuviškų įmonių. Pagrindiniai akcentai, kurie įdomūs ir mums, ir JAV, – bendradarbiavimas energetikos srityje, todėl pasirašysime du susitarimus tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Lietuvos dujų“ dėl bendradarbiavimo suskystintųjų dujų terminalų srityje, kas Lietuvai užtikrins ir konkurencingesnes kainas, ir dujų tiekimo saugumą, ir skaidrumą, taip pat sudarys tam tikrą konkurencinį spaudimą europietiškoms dujoms. Tai svarbu siekiant parodyti, kad mūsų suskystintųjų dujų terminalas duoda mums pridėtinę naudą ir galimybę įsijungti į viso pasaulio dujų tiekimo tinklą.
Taip pat mes turime daug galimybių bendradarbiauti karinės pramonės srityje, nes mūsų įmonės sugeba gaminti inovatyvius produktus. Pavyzdžiui, beveik 10 proc. viso Lietuvos inovatyvių produktų eksporto yra būtent į JAV. Labai tikimės, kad kai kurios mūsų įmonės JAV ras tikrai gerų prekybos partnerių. Kalbu ne tik apie karinę pramonę, bet ir apie maisto pramonę, lazerių, finansinių technologijų, IT ir gyvybės mokslo sritis. Šios sritys yra perspektyvios kalbant apie dvišalį bendradarbiavimą su JAV.
– Kas dar numatyta darbotvarkėje?
– Lankysiuosi Kongrese, susitiksiu su Baltijos šalių draugų grupės atstovais, pavyzdžiui, su grupės vadovu Kongreso nariu ponu Šimkumi. Kongrese dalyvausiu ir lietuviško filmo ,,Pelenai sniege“, pastatyto pagal Rūtos Šepetys knygą, peržiūroje ir susitiksiu su filmo kūrėjais bei pačia rašytoja. Tai akcentas, kaip Amerikos žmonės susipažįsta su skaudžia Lietuvos istorija, su mūsų identitetu, su mūsų kovomis už laisvę.
R. Šepetys knyga yra išversta į anglų kalbą ir įtraukta į Amerikos mokyklų mokymo programas, todėl padeda JAV žmonėms ir politikams suprasti Baltijos šalis, suvokti, kaip ir kodėl mums tokia svarbi laisvė, nepriklausomybė. JAV niekada nepripažino mūsų okupacijos, o ateityje tokie filmai ir tokios knygos užtikrins, kad Amerikos žmonės žinos, kas mes tokie, kodėl mums laisvė svarbi, ir visada mus palaikys.
– O dar po savaitės, balandžio 9 d., bus svarbus vizitas į Prancūziją. Kokie susitikimai laukia ten?
– Vizitą į Paryžių planavome seniai. Be to, į Lietuvą jau sutiko atvykti ir pats Prancūzijos prezidentas. Bet dabar vykstame mes – trys Baltijos šalys, nes turime bendrų svarbių projektų. Vienas – mūsų susitikimas su Prancūzijos prezidentu.
Tačiau įvyks ir dvišalis susitikimas, nes Prancūzijos prezidentas – naujas Europos lyderis, labai aktyvus, proeuropietiškas, jis suteikia naują impulsą ir pačiai Europai, ir mūsų strateginei partnerystei su Prancūzija. Taigi dar kartą įtvirtinsime mūsų karinį bendradarbiavimą, nes mes dalyvaujame antiteroristiniuose projektuose įvairiose šalyse, o Prancūzijos kariuomenė dalyvauja mūsų tarptautiniame batalione. Taigi svarbus ir karinis, ir europinis bendradarbiavimas.
Be to, yra ir gražus kultūrinis akcentas. Orsė muziejuje 100-mečio proga vyksta trijų šalių simbolizmo paroda – viena didžiausių pasaulyje, skirta baltų simbolizmui paminėti. Tokio lygio paroda vyko tik 1937 m. Tai rodo, kad Baltijos šalių kultūra – Prancūzijoje pripažįstama Europos identiteto dalis.
– Paryžiuje laukia ir pokalbis su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kurios narystės siekia ir Lietuva, atstovais. Ar bus konstatuota derybų pabaiga?
– Taip, labai tikiuosi, praktiškai dėl to ir važiuoju. Suplanuotas rimtas susitikimas su šios organizacijos vadovu Jose Angeliu Gurria, taip pat su šios organizacijos taryba. Lygiai prieš penkerius metus, 2013 m. balandį, lankiausi šioje organizacijoje, pristačiau Lietuvos ekonominę situaciją, mūsų gebėjimus ir tai, kaip susitvarkėme su ekonomine krize 2009–2011 m. Tuomet formaliai aplikavome į šios organizacijos narių gretas.
Dabar, po penkerių metų, kelių vyriausybių, daugelio institucijų darbo pastangų, prezidentūros darbuotojų pastangų, esame pateikę keletą įstatymų. Lietuvoje priėmėme beveik 50 įstatymų, daugiau nei 30 įvairių teisės aktų, padarėme neblogų reformų tiek kovos su korupcija srityje, tiek valstybės įmonių valdyme, sąlygų verslui gerinime.
Tie penkeri metai nepraėjo veltui. Paryžiuje tarybai pristatysiu ekonominę situaciją mūsų šalyje, planus, perspektyvas. Labai tikiuosi, kad tai formaliai užbaigs derybų procesą ir jau gegužės 3 dieną išgirsime sprendimą dėl mūsų narystės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kubilius: yra signalų, kad Rusija agresijai prieš Vakarus gali pasiruošti per penkerius metus5
Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius Vakarų Vyriausybių vadovus ragina suklusti. ...
-
Palucko patarėjais dirbs buvęs parlamentaras Jukna bei teisininkas Radčenka1
Premjero Gintauto Palucko patarėjų komandą papildė teisininkas, publicistas Aleksandras Radčenka bei buvęs europarlamentaras Vigilijus Jukna. ...
-
Lietuva Ukrainos telekomunikacijų sektoriaus atkūrimui skiria 20 tūkst. eurų5
Lietuva į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Specialųjį fondą Ukrainai, skirtą karo nuniokotam šalies telekomunikacijų sektoriui atkurti, perveda 20 tūkst. eurų. ...
-
Kubilius tikisi, kad kitąmet NATO nutars dėl didesnių įsipareigojimų gynybai5
Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui teigiant, kad NATO aljanso šalys Europoje turėtų skirti bent 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius sutinka, jog didinti įsipareigojimus g...
-
Paluckas su kolegomis iš Latvijos ir Estijos aptarė regiono saugumą, paramą Ukrainai9
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį su Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovais – Evika Silina ir Kristenu Michalu – telefonu aptarė regioninį saugumą, tolimesnę Baltijos šalių paramą Ukrainai, bendrų infrastruktūros projektų ...
-
Skvernelis: tos dramos su postais jau pradeda erzinti5
Seimo vicepirmininko posto siekiančiam „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui prabilus apie koalicijos sutarties keitimą, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, tokiu atveju ją iš pradžių reikėtų nutraukti. ...
-
Vadovauti TS-LKD susiruošęs Anušauskas pažėrė kritikos partijai: reikės tai keisti12
Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje. Kaip leidžia supras...
-
Paviešinta dramatiška Rusijos pilietės istorija sudomino ministrą: gal laikas pokyčiams6
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius su atsakingomis institucijomis žada aptarti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarką, svarsto galimus pokyčius. ...
-
Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius palieka pareigas: laukia nauji iššūkiai16
Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius pirmadienį pranešė paliekantis pareigas. ...
-
Slovakijos premjerui – Gitano Nausėdos kritika: kiek pigi jūsų meilė?21
Prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai įvertino Slovakijos premjero Roberto Fico vizitą į Maskvą, kur derėtasi dėl dujų tranzito. Kaip savo socialinio tinklo X paskyroje rašo G. Nausėda, toks R. Fico sprendimas yra priešingas Lietu...