- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių prezidentai, regiono lyderiai Vilniaus universiteto (VU) prieš NATO viršūnių susitikimą surengtoje tarptautinėje konferencijoje diskutavo apie karą Ukrainoje ir Vakarų atsaką.
Atidarydamas konferenciją VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad neprovokuota ir žiauri Rusijos agresija Ukrainoje pasaulinį dėmesį vėl nukreipė į šį regioną, keldama klausimų dėl Europos sienų vientisumo ir, dar svarbiau, vertybių. Ukrainos karas verčia mus iš naujo įvertinti savo pasirengimą ginti šias ribas tiek kultūriniu, tiek geografiniu požiūriu.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino atkakliai ir drąsiai siekti savo gynybos tikslų, nes nieko nėra neįmanomo. To įrodymas – Vokietijos karių brigada Lietuvos žemėje, nors tai prieš savaitę atrodė kaip sapnas.
Nepakanka planuoti
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, Vakarai vis dar gyvena kitoje laiko dimensijoje ir civilizacijoje nei Rusija, o mes darėme ir vis dar darome per mažai dėl saugumo.
„Krymo aneksiją kritikavome atvirai. Iš mūsų juokėsi. Dabar Vakarų lyderiai supranta, kad jie klydo. Tačiau ir dabar, mums kalbant apie ateitį, mus tik išklauso, bet neišgirsta. Dėl to mes, galima sakyti, nepadarome visko, ką galime padaryti, ir nevisiškai paremiame Ukrainą“, – Baltijos šalių vadovų vardu kalbėjo Lietuvos prezidentė.
Prieš aštuonerius metus D. Grybauskaitė Rusiją pavadino teroristine valstybe. Šiandien kiti Vakarų lyderiai pripažįsta, kad tada ji buvo teisi, bet ji įsitikinusi, kad jie iki šiol iki galo nesupranta, kas vyks ateityje, kuria gynybos planus, bet gintis reikia jau dabar.
„Neturime laiko ruoštis gynybai nuo Rusijos, turime gintis dabar, nes Rusija darysis tik agresyvesnė. Tikėti, kad demokratija gali pakeisti šią imperialistinę valstybę, yra naivu. Tai tikrai nepavyks, nereikia turėti iliuzijų. Mes neturime laiko ruoštis gynybai nuo Rusijos, turime kovoti už savo saugumą dabar“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
Dabartinis Latvijos prezidentas Egilis Levitas sakė, kad Rusija vadovaujasi XIX a. rusiško pasaulio ideologija, kuri nebetinka moderniam pasauliui. Baltijos šalys geriau mato realią situaciją, bet, jo manymu, pastaraisiais metais ir Vakarai geriau suvokia realybę.
„Rusija ilgą laiką buvo agresyvi šalis ir kėlė grėsmę visoms pasaulio šalims. Todėl visi turime būti stiprūs. Mes, Vakarų pasaulis, turime būti pasiruošę, kad Rusija bus agresyvi dar ilgus metus. Visų pirma, turime investuoti į karines pajėgas ir turėti stiprią politinę valią šiuos ginklus panaudoti gynybai“, – kalbėjo Latvijos lyderis.
Toomas Hendrikas Ilvesas / M. Zilgalvis / BNS nuotr.
Menkai pasirengę
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Vakarai jau dabar išgyvena hibridinį karą ir mes vis dar per menkai pasiruošę apsisaugoti nuo pavienių Rusijos išpuolių. Mes turime girdėti ne tik kalbas, pažadus, dabar turime investuoti daugiau į gynybą.
„Pasiruošimas NATO viršūnių susitikimui nepakankamas. Vyksta per daug politiškai mandagūs pokalbiai, bet žodžių nebepakanka. Ukrainos saugumas – mūsų saugumas. Ukraina yra mūsų buferis. Jie mums labiau reikalingi. Jie stipriausia, ištikimiausia, geriausiai apginkluota kariuomenė, kuri, tapdama NATO nare, užtikrintų viso NATO saugumą.
Ukrainai reikia padėti dėl mūsų pačių saugumo. Kuo greičiau Ukraina taps NATO nare, tuo bus saugiau“, – kalbėjo D. Grybauskaitė ir pridūrė, kad bent jau Vilniaus susitikimo metu nemato politinės valios pakviesti Ukrainą į NATO.
Nutylime grėsmę
Estijos Respublikos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas dalijosi savo patirtimi pabrėždamas, kad, kai jis buvo prezidentas, tekdavo nuolat kovoti NATO formatu už Baltijos šalių gynybos planus. Tačiau tada buvo vadinamas rusofobu ar baimių kurstytoju.
„Pasaulis bijo pažeminti Putiną, jie bijo silpnos Rusijos labiau nei stiprios. Kodėl mes kalbame apie galimus Rusijos pralaimėjimo padarinius ir baiminamės jų, bet nutylime apie tai, ką reikštų Ukrainos pralaimėjimas?“ – retoriškai klausė Estijos prezidentas.
Paklausus, ar Ukrainai kada nors pavyks tapti NATO nare, Estijos prezidentas T. H. Ilvesas sakė, kad Ukrainos narystė NATO varo siaubą europiečiams.
„Suomija ir Švedija buvo pakviestos į NATO be jokio plano ir sąlygų. Ar Ukraina irgi taip bus priimta į NATO? Manau, kad tai tik kalbos. Esu pesimistas, nes šalys, kuriuos turėjo ir turi patirties su Rusija yra vadinamos rusofobėmis. Pažiurėsime, kaip bus per NATO viršūnių susitikimą“, – sakė T. H. Ilvesas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Vėgėlė vėl susitiko su R. Karbauskiu: dar nėra apsisprendęs, ar dalyvaus Seimo rinkimuose1
Ne pirmą kartą pastarąjį mėnesį su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu susitikęs prezidento posto siekęs advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad vis dar nėra apsisprendęs dėl to, ar prisijungs prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų s...
-
Prezidentas šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį11
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. ...
-
Kandidatas į socialinės apsaugos ministrus žada efektyvinti viešąjį sektorių5
Su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį susitikęs kandidatas į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Vytautas Šilinskas sako, kad per likusius kelis mėnesius pareigose toliau siektų efektyvesnio viešojo sektoriaus. ...
-
G. Landsbergis: Specialusis tarptautinis tribunolas turėtų pradėti veikti kuo greičiau8
Antradienį Strasbūre kreipdamasis į Parlamentinę Asamblėją, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pažymėjo, kad Specialusis tarptautinis tribunolas turėtų pradėti veikti kuo greičiau. ...
-
Skandalų epicentre atsidūrusi M. Navickienė iš prezidento sulaukė kitokios gimtadienio dovanos15
Apie prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą LNK žurnalistas kalbėjosi su „Lietuvos ryto“ apžvalgininku Tadu Ignatavičium. ...
-
Seimo opozicija dėl M. Navickienės ryšių inicijuoja laikinosios tyrimo komisijos steigimą3
Seimo opozicinės frakcijos surinko reikiamus parašus projektui, kuriuo siūloma steigti laikinąją tyrimo komisiją dėl buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės ryšių. Dėl šio siūlymo dar turės apsispr...
-
Premjerė: neįtikima prezidento metiniame pranešime nieko negirdėti apie užsienio politiką9
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį pareiškė pasigedusi prezidento Gitano Nausėdos dėmesio užsienio politikai jo skaitytame metiniame pranešime. ...
-
Kandidatė į švietimo ministres sako problemas su prezidentu matanti vienodai4
Su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį susitikusi kandidatė į švietimo ministres Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako problemas šiame sektoriuje su šalies vadovu matanti vienodai, o pokalbį vertinanti kaip konstruktyvų. ...
-
Kritika sugrįžo bumerangu: I. Šimonytė prezidentui priminė „Operos fantomą“21
Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį metiniame pranešime pakomentavus neskaidrius buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės ryšius, premjerė Ingrida Šimonytė šalies vadovą ragino netaikyti dvigub...
-
L. Kasčiūnas apie prezidento kritiką dėl karo tarnybos patrauklumo: visada galima geriau2
Reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos kritiką dėl stringančios kariuomenės komplektacijos, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad visada galima padaryti daugiau, ir apgailestavo, kad valstybės vadovas nepaminėjo svarbių n...