„Vyriausioji rinkimų komisija yra paskaičiavusi, kad reikėtų virš 1,1 mln. pasisakiusiųjų „taip“, kad atsakymas būtų teigiamas ir galėtume pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, tikrai didelis skaičius“, – per spaudos konferenciją penktadienį Seime sakė D. Asanavičiūtė.

Komisijos pirmininkas nuo Pasaulio lietuvių bendruomenės Jonas Bružas sakė, jog būtina užtikrinti, kad rinkėjų sąrašai būtų tikslūs ir jame neliktų mirusių ar balso teisės nebeturinčių žmonių.

„Komisijos vienas iš prašymų VRK yra užtikrinti, kad rinkėjų skaičiaus bazė arba rinkimų teisę turinčių piliečių bazė būtų teisinga ir būtų skaičiuojami tie balsai ir kartelė referendumui, kad jis būtų įvykęs (nuo tikslaus rinkėjų skaičiaus – BNS), čia labai svarbus elementas referendumo sėkmei“, – pažymėjo J. Bružas.

Vyriausioji rinkimų komisija yra paskaičiavusi, kad reikėtų virš 1,1 mln. pasisakiusiųjų „taip“, kad atsakymas būtų teigiamas ir galėtume pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, tikrai didelis skaičius.

Referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo planuojama surengti 2024 metų gegužės 12 dieną, kad jis vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu. Seimas jau ėmėsi svarstyti nutarimo projektą dėl referendumo paskelbimo, jį priimti planuojama gegužę.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti daugybinės pilietybės galimybes, tačiau tuomet pritrūko mažiau nei 300 tūkst. balsų tokiai nuostatai priimti. 

Už daugybinės pilietybės įteisinimą balsavo daugiau kaip 956,5 tūkst. rinkėjų, bet priimti Konstitucijos pataisai reikėjo ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. balsų, t. y. daugiau nei pusės balso teisę turinčių piliečių paramos.

Naujajame referendume būtų siūloma balsuoti dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.

Detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, tvarką, kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas.

Jau parengtame Pilietybės konstitucinio įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietis pilietybės neprarastų, jeigu įgytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios šalies pilietybę, tai yra Europos Sąjungos, NATO, Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybių narių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių šalių pilietybę.

Projekte išskiriama, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinka valstybės, kurios kartu yra Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės.

Be to, dvigubą pilietybę galėtų turėti lietuvių kilmės asmenys ir išvykusieji iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos bei jų palikuonys, susituokę su užsieniečiais ir dėl to įgiję sutuoktinio pilietybę, Lietuvoje gavę pabėgėlio statusą asmenys.

Lietuvos pilietybė būtų suteikiama ir už nuopelnus.

Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.