- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie situaciją Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) bei ar reikėtų ir Lietuvai bijoti prognozuojamo Donaldo Trumpo grįžimo į valdžią, LNK žurnalistai kalbėjosi su buvusiu užsienio reikalų ministru, Lietuvos ambasadoriumi JAV bei ilgamečiu diplomatu Vygaudu Ušacku.
– D. Trumpo žaibai europiečiams, NATO sąjungininkams – kiek tai yra pačių amerikiečių realios mintys, o kiek tik D. Trumpo rinkiminė kampanija? Galbūt kai laimės, jau pamirš tokias kalbas?
– Na, viskam reikia ruoštis. Tai, kad D. Trumpas yra žymiai populiaresnis negu Joe Bidenas, tai, kad jis lyderiauja apklausose ir, kad jis keičia pasaulio taisykles. Kitas dalykas, jis gerai supranta pačių amerikiečių nuotaikas, kurie yra pavargę nuo per didelio Amerikos įsikišimo, nuo pasaulio policininko vaidmens ir norėtų daugiau dėmesio skirti būtent vidaus ekonomikai, socialinei nelygybei. Tad, ar jis bus išrinktas, pasakys Amerikos piliečiai. Jeigu jis būtų išrinktas, nemanau, kad tai būtų grėsmė, bet tai būtų rimtas iššūkis, kuriam jau dabar reikia atsakingai ruoštis.
– Istorija rodo, kad Amerikai Europa yra labai reikalinga ir amerikiečiai negali be europiečių. Tad, kaip jūs sakot, jeigu įvyktų pats toks „americana“ išnykimas, kuris buvo po Antrojo pasaulinio karo, ar tikrai ryžtųsi amerikiečiai numoti ranka į Europą?
– Nemanau, kad amerikiečiai numos ranka į Europą, tačiau prioritetai ir pasaulinė tvarka keičiasi. Jau iš esmės nuo Baracko Obamos laikų Amerika radėjo mažint savo įsipareigojimus Europai, didesnį dėmesį skirdami Kinijai. Antras dalykas, D. Trumpas, kaip investuotojas, kaip verslininkas, žiūri pragmatiškai, kad į bet kokią investiciją turi ateiti grąža, todėl jo reikalavimas dar 2018 m. NATO susitikime Briuselyje visus pašiurpino, kai jis pagrasino išstoti iš NATO, jeigu europiečiai nesusimokės. Šiai dienai tik 11 iš 31 NATO valstybės narės siekia 2 proc. bendro vidaus produkto gynybai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gal D. Trumpo atėjimas į postą padarytų savotišką paslaugą NATO aljansui?
– Aš manau, kad dabar jau daro tą paslaugą. Bet kuriuo atveju Europa privalo imtis didesnės atsakomybės. Akivaizdu, Lietuvai, reikia prioritetinį dėmesį skirti tam, kad Europa turėtų savo gynybinę pramonę, pajėgumus, kurie galėtų atliepti D. Trumpo priekaištus ir kad būtume lygesni, bendraudami su amerikiečiais.
– Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog Lietuva kaip ir galėtų būti rami, nes gynybai jau skyrė arti 3 proc. nuo BVP, tad mūsų šalis D. Trumpo akyse turėtų atrodyti gerai. Ar tikrai mes galim būti ramūs?
– Tai, kad mes padarėm savo darbus, yra gerai. Mums reikia važiuoti į kongresą, bendrauti ne tik su mums palankiais demokratais respublikonais, reikia dirbti ir su D. Trumpo artimiausia aplinka, užtikrinti tas simpatijas. Kitas vertus, yra tokių rimtų precedentų, kai D. Trumpas ne tik išstojo iš Pasaulio sveikatos organizacijos, bet taip pat pradėjo išvedinėti pajėgas iš Afganistano. Aišku, paralelių istorijoj nebūna, bet ypač ukrainiečiai, o ir mes turim labai atsakingai stebėti, kokios strategijos imsis D. Trumpas, jeigu bus išrinktas ir kaip tai įtakos karą Ukrainoje.
– Lietuviai irgi ruošia savotišką strategiją. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva jau rengia strategiją, kaip reikės bendrauti su D. Trumpu, jeigu jis bus išrinktas. Ką, jūsų nuomone, santykyje su Amerika dar reikėtų keisti be tų vizitų, važiavimo į kongresą?
– Lietuva turėtų skirti gynybai tiek, kiek mums reikia, virš 2 proc. Reikia remti Ukrainą, aiškinti Ukrainos svarbą amerikiečiams. Taip pat ruoštis visiems galimiems neigiamiems sprendimams iš D. Trumpo, kai staiga nutrauks finansavimą Ukrainai arba NATO. Tiems dalykams turim rimtai ruoštis, suvokiant, kad Europai būtina prisiimti atsakomybę. Ir todėl mūsų ryšiai su Prancūzija, Vokietija yra napakeičiamai svarbūs.
– Kad D. Trumpas nenuspėjamas jau buvo seniai aišku. Tiktai klausimas, ar JAV vis dar yra nuspėjamos ir stabilios? Ar čia mums reikėtų galvoti tik apie D. Trumpą, o galbūt ir apie kitus Amerikos politikus?
– Amerika yra poliarizuota. Aš kasmet praleidžiu Amerikoje porą mėnesių, bendrauju su demokratais, respublikonais, verslininkais, žurnalistais. Akivaizdu, kad daugumai žmonių perrašyti Amerikos sukurtas pasaulio patinka. Nes jiems atrodo, kad Amerika, nors parašė taisykles, per mažai gauna tiesioginės finansinės naudos. Kitas dalykas yra tiesioginiai iššūkiai, pavyzdžiui, migracija. 2,4 mln. migrantų perėjo Meksikos ir JAV sieną pernai – daugiausiai per visą istoriją. Tai amerikiečiams rūpi ir čia D. Trumpas daro savo poveikį. Tai, kad Kinija yra didesnis iššūkis negu Rusija Amerikai, sutinka dauguma amerikiečių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs Rusijos trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūni...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus6
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius74
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams9
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos9
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui19
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...
-
I. Šimonytė: turime siekti, jog kariams nestigtų nei finansinių išteklių, nei ryžto ginti laisvę18
Sveikindama krašto apsaugos bendruomenę su Lietuvos kariuomenės diena, laikinai premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė pažymi – ši diena primena, jog svarbu išlaikyti budrumą ir būti pasirengus apginti savo &scaron...
-
Ukrainos gynybos ministras: sąjungininkų parama mums išlieka stipri
Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo prezidentu pasigirstant nuogąstavimams, jog JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai, jos krašto apsaugos ministras Rustamas Umerovas sako, kad kol kas sąjungininkų parama kariaujančiai š...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?3
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...