Gruodžio 10–18 dienomis ministerijos atlikta apklausa rodo, kad 13 proc. labai teigiamai ir teigiamai vertina vertybinę Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu, tačiau dauguma (60 proc.) vykdomą politiką vertina neigiamai.

Taip pat tyrimo duomenys, kuriais išplatintame pranešime spaudai antradienį pasidalino URM, rodo, kad bendras pasitikėjimas Lietuvos užsienio politika siekia 30 proc., tuo metu nepasitikėjimas – 47 proc. Maždaug trečdalis (34 proc.) besidominčių politika nurodė, kad Lietuvos interesų tarptautinėje bendruomenėje įgyvendinimas yra užtikrinamas.

Daugiau pritariančių yra tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą (40 proc.), jaunimo (37 proc.), vilniečių (42 proc.). Ypač daug nepritariančių yra tarp tautinių mažumų.

Tuo metu Lietuvos interesų įgyvendinimą Europos Sąjungoje (ES) teigiamai įvertino 20 proc. apklaustųjų, o blogai – 19 proc.

ELTA primena, kad Kinija pradėjo spausti Lietuvos verslą po to, kai lapkričio viduryje Vilniuje buvo atidaryta pirmoji pasaulyje Taivano atstovybė salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Užsienio reikalų ministerija tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos" principą.

Be kita ko, gruodį Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš jos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.

Dėl pašlijusių santykių su Kinija Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.