„Mes pamename, matyt, kaip baigėsi praeitas kartas, kuomet buvo bandoma tai daryti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo parlamento vadovė, omenyje turėdama nesėkmingą bandymą praėjusią parlamento kadenciją į Kauną perkelti Žemės ūkio ministeriją.

„Aš manau, kad kalbant apie savivaldos, regioninę politiką, tie tokie labiau parodomieji sprendimai, kaip, pavyzdžiui, siūlymas steigti ministeriją ar iškelti vieną ministeriją, apie juos bus daug diskutuojama, greičiausiai jie nebus įgyvendinti, o efekto nebus“, – pabrėžė ji.

Šalies vadovas trečiadienį Regionų forumo metu pasiūlė steigti ministeriją, kuri rūpintųsi regioninės politikos formavimu, regioninių tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimu bei nacionalinio lygmens koordinavimu tarp ministerijų. Jis taip pat teigė nematantis pagrindo visas valstybės įstaigas ir toliau koncentruoti Vilniuje.

Pasak parlamento vadovės, vykdyti regioninę politiką bei stiprinti savivaldą galima ir nesteigiant atskiros ministerijos, o naudojanti įrankius, kurie jau egzistuoja.

„Siūlymas nustebino. Būtų gerai sužinoti, ar planuojama kažkurios ministerijos atsisakyti, nes naujos ministerijos įsteigimas, jis, suprantama, reikalauja ir papildomų resursų, ir turi būti tikrai prasmingas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

A. Armonaitė atsargiai vertina idėją dėl Regionų ministerijos, bijo dėl biurokratijos

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia atsargiai vertinanti šį prezidento sumanymą, nes kyla rizikos išplėsti biurokratiją šioje srityje.

„Regionų ministeriją rezervuotai vertinu, kad tai netaptų biurokratijos plėtimu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė.

Bus žmonių regionuose, jeigu ten bus darbo vietų. Sutikite, kad ne išasfaltuoti keliai pritraukia žmones, galimybės pritraukia žmones.

A. Armonaitės teigimu, dėmesio regionų reikalams reikėtų daugiau, tačiau tam nebūtina kurti naują ministeriją.

„Suprantama idėja, kad regionai ekonomiškai augtų, tačiau ekonomikos augimas regionuose priklauso nuo investicijų, darbo vietų ir valstybės pastangų. Dėl to sakyčiau, kad regionų kuravimą būtų galima prijungti prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, nes tai pirmiausia, darbo vietų kūrimas“, – tvirtino ji.

„Bus žmonių regionuose, jeigu ten bus darbo vietų. Sutikite, kad ne išasfaltuoti keliai pritraukia žmones, galimybės pritraukia žmones“, – kalbėjo ministrė.

Šiuo metu regionų klausimus kuruoja Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Pasak A. Armonaitės, ir esant dabartinei Vyriausybės architektūrai galima daug dėmesio skirti regionams.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė teigė, jog per šią kadenciją regionuose pastatyta arba pradėta statyti 17 gamyklų.

Kita vertus, A. Armonaitė neatmetė ministerijų funkcijų peržiūros.

„Galbūt galime kalbėti apie platesnę Vyriausybės reformą. Pavyzdžiui, už skaitmeną yra daug atsakingų institucijų, taip pat ir Vidaus reikalų ministerija. Jeigu mes dalį tų funkcijų iš jų išimtume, galbūt jiems liktų daugiau laiko regionams“, – sakė ji.

G. Skaistė: steigiant Regionų ministeriją reikėtų galvoti, kokių institucijų galėtume atsisakyti

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl Regionų ministerijos steigimo galima diskutuoti, tačiau kuriant naują instituciją reikia tuo pačiu pasiūlyti, kokių ministerijų reikėtų atsisakyti arba kurias optimizuoti.

„Prezidentūra nori išsakyti savo prioritetinį dėmesį regionų plėtrai, bet, turbūt, steigiant vieną naują instituciją reikėtų galvoti apie tai, kokių institucijų yra atsisakoma, tam, kad valstybės tarnybos išlaikymo kaštai neišaugtų“, – ketvirtadienį parlamente žurnalistams kalbėjo G. Skaistė.

„Diskutuoti dėl atskirų ministerijų pavadinimų tikrai galima, tačiau reikia matyti bendrą paveikslą, kad jeigu kažką naujo steigiame, turėtume siūlyti kokių ministerijų galėtume atsisakyti arba kurias optimizuoti, išskaidyt“, – pažymėjo ji.

I. Šimonytė ir A. Bilotaitė: reikėtų ne Regionų, o Viešojo valdymo ministerijos

Premjerė ir vidaus reikalų ministrė teigė, kad reikėtų žiūrėti plačiau ir galvoti apie Viešojo valdymo ministerijos kūrimą.

„Sakyčiau, kad ne tiek Regionų ministerija, bet galbūt Viešojo valdymo ministerija (galėtų būti steigiama – BNS), nes turbūt tokia ministerija galėtų apimti politinę atsakomybę ne tik už savivaldybių reikalus ar regionų reikalus, bet taip pat už viešąjį valdymą, valstybės tarnybą ir panašius klausimus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

Šiuo metu regionų klausimus kuruoja Vidaus reikalų ministerija (VRM).

„Manau, kad tikrai gali būti svarstoma ir galima rasti kokią nors formą, atsakomybių portfelį, kuris galėtų būti sutelktas vienoje institucijoje, nuimant dalį užduočių nuo VRM, kuri tikrai turi dabar turbūt vieną iš sunkiausių ir plačiausio spektro atsakomybių“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Ji priminė, kad Lietuvoje jau veikė panaši ministerija – Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų.

Ji įkurta 1996 metais ir panaikinta nuo 2001-ųjų.

„Ji buvo panaikinta, ir aš nemanau, kad tai buvo labai išmintingas sprendimas. Dabar ją būtų galima atkurti, atsiradus galbūt ir kitoms atsakomybėms“, – sakė I. Šimonytė.

Dabar ją būtų galima atkurti, atsiradus galbūt ir kitoms atsakomybėms.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, steigti tik Regionų ministeriją būtų neracionalu valstybės resursų požiūriu.

„Žiūrint į perspektyvą, tai, ką siūlo prezidentas, sakyčiau, labai siauras požiūris, jeigu galvotume tik apie atskirą Regionų ministeriją, atsakingą už regionų politiką. Yra ir kitos sritys, susijusios su viešuoju valdymu, tai yra ir valstybės tarnyba, ir viešasis administravimas, ir atsakomybė už savivaldą ir regionus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.

„Žiūrint valstybiškai, galvojant apie efektyvų valstybės resursų naudojimą, efektyvų biurokratijos aparato turėjimo modelį, matyt, reikėtų svarstyti apie ministeriją, kuri būtų atsakinga už viešąjį valdymą plačiąja prasme, ir tos ministerijos viena iš atsakomybių galėtų būti būtent regionų politika“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Ji pripažino, kad dabar VRM ne visuomet užtenka dėmesio regionų politikai, nes prioritetas teikiamas skubių ekstremalių situacijų sprendimui.

„Įvairiausių situacijų kasdien nutinka, kurios nėra planuotos, ir į jas būtina nedelsiant reaguoti, akivaizdu, kad dėmesio tada tenka daugiau šitoms sritims“, – teigė ministrė.

Kita vertus, ji sakė, kad regionų reikalai apima daug sričių, kurias kuruoja kitos ministerijos, pavyzdžiui, švietimas, sveikatos apsauga, susisiekimas, todėl būtų naudinga turėti instituciją, kuri koordinuotų visus klausimus.

Seimo opozicija: nauja ministerija leistų valstybei skirti daugiau dėmesio regionų plėtrai

Opozicinių partijų atstovai sveikina kilusias diskusijas dėl atskiros, regionų plėtrai skirtos ministerijos ir džiaugiasi atkreiptu dėmesiu į regionų politikos ydas. Vis tik, daliai politikų rimtai vertinant ministerijos steigimo idėją po rinkimų, kiti sako matantys geresnių išeičių.

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė tikina, kad ministerijos steigimas būtų viena iš priemonių, kuri leistų valstybei skirti daugiau dėmesio regionų plėtrai. Nors, jos teigimu, socialdemokratų rinkimų programoje nėra kalbama apie Regionų ministeriją, ši idėja galėtų iškilti po rinkimų.

Tokios ministerijos steigimas gali tapti kūnu.

„Tokia idėja mūsų supratimu gali būti po rinkimų svarstytina. Manau, kad jeigu susiformuotų nauja koalicija, kuriai rūpi, kaip gyvena žmonės regionuose ar jie gyvena taip pat gerai kaip Vilniuje, tokios ministerijos steigimas gali tapti kūnu“, – Eltai kalbėjo R. Budbergytė.

„Mes galvojame, kad regionų plėtrai turi būti skiriamas visai kito lygio dėmesys negu skiria šiuo metu valdantieji, kuriems atrodo, kad regionuose gyvenimas yra toks pat geras, koks jis yra geras Vilniuje ar kituose respublikos didmiesčiuose“, – paaiškino ji.

Politikės teigimu, nauja ministerija galėtų užimti dabar veikiančios Energetikos ministerijos vietą, kurios atliekamas funkcijas galėtų perimti Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Matome, kad jau praradusi reikšmingumą ir prasmę yra Energetikos ministerija, kurią galima būtų įkomponuoti į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, o jos vietoje galėtų atsirasti Regionų plėtros ministerija“, – teigė socialdemokratė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis džiaugėsi vykstančia diskusija dėl regioninės politikos ir kritikuoja VRM už regionų koordinavimo funkcijos apleidimą. Kita vertus, jis abejoja ar ministerijos steigimas padėtų išspręsti turimus iššūkius.

„Diskusija tikrai prasminga, nes pastaruosius ketverius metus VRM tiesiog pamiršo, kad yra atsakinga už regionų politiką. (...) Dėl to kaip niekada regioninė politika yra apleista, matome gyvenimo skirtumą tarp sostinės ir regionų, viešųjų paslaugų mažėjimą ir kitas problemas. Todėl pati idėja, kad atsirastų institucija, atsakinga už regioninę politiką yra priimtina“, – Eltai komentavo S. Skvernelis.

„Penkioliktos ministerijos įsteigimas neišspręstų bėdų, kurios yra dabar su regionine politika. Regioninė politika yra tarpinstitucinė. Reikalingas koordinavimas ir sutarimas tarp visų ministerijų, nes negali atsieti, tarkime, švietimo reformos nuo kelių ir pavežėjimo paslaugų; investicijų nuo finansų ir panašiai“, – aiškino buvęs premjeras.

Politiko manymu, tarpinstitucinio koordinavimo darbą jau šiuo metu atlieka Vyriausybės kanceliarija, todėl ji galėtų tiesiog perimti žmones ir regionų koordinavimo funkcijas iš VRM.

„Siūlau Vyriausybės kanceliarijai deleguoti tas funkcijas, perimant žmones iš Vidaus reikalų ministerijos ir daryti iš kanceliarijos Vyriausybės veiklos koordinavimo instituciją, kuri atliktų, ką kanceliarija realiai ir atlieka. Ji ir yra 15-a ministerija, koordinuojanti visų kitų ministerijų bendrą darbą“, – tikino S. Skvernelis.

Praėjusį ketvirtadienį Eltos organizuotų debatų Seimo rinkimams metu, galimybę įkurti Regionų ministeriją tarp siūlymų taip pat įvardijo Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.

„Mes netgi siūlome įkurti Regionų ministeriją, perkeliant Energetikos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, tai išspręstų visus klausimus“, – debatų metu siūlė J. Pinskus.