Meras siekia, kad būtų paliktas galioti jį visiškai išteisinęs pirmos instancijos teismo nuosprendis.

„Iš bylos medžiagos matyti, kad aš už jokį kyšį neįsipareigojau veikti vienokiu ar kitokiu būdu“, – per posėdį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme antradienį sakė A. Tubis.

Išplėstinei septynių teisėjų kolegijai politikas skundėsi, kad jo sekimas buvo beprecedentis, bet aiškių įrodymų byloje nėra.

„Sekė ir namuose, ir darbe. Niekada niekam nieko nežadėjau“, – per posėdį kalbėjo K. Tubis.

Jis teigė, kad jį visiškai išteisinęs Molėtų teismas jautė žiniasklaidos ir prokuratūros spaudimą, bet priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Tuo metu dėl vieno epizodo nuteisęs Panevėžio apygardos teismas, politiko teigimu, nukrypo praktikos tokiose bylose.

„Prašau priimti išteisinamąjį nuosprendį“, – kalbėjo jis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo verdiktą skelbs maždaug po pusantro mėneso, lapkričio 15 dieną.

Prokuratūra prašo neleisti būti meru

Panevėžio apygardos prokuratūra mano, kad nuteistajam turi būti skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, atimant K. Tubiui teisę dirbti valstybės tarnyboje, eiti savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės mero pareigas ketveriems metams.

„Teismas pagrįstai atėmė teisę tam tikrą laiką dirbti, nes nusikalstamą veiką padarė būdama meru, tarybos nariu ir valstybės tarnautoju“, – per posėdį sakė prokurorė Dalia Markauskienė.

Ji teismo prašė panaikinti nuosprendžio dalį dėl išteisinimo ir bylą vėl grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kaltintoja sakė, kad teismas nevertino liudytojų parodymų ir nesusiejo jų į vientisą grandinę.

Vasario 2 dieną Panevėžio apygardos teismas K. Tubį pripažino kaltu reikalavus finansinės paramos savo visuomeniniam rinkimų komitetui, ruošiantis 2019 metų savivaldybių merų ir tarybų rinkimams.

Bylos duomenimis, K. Tubis, eidamas mero pareigas, 2018 metų pabaigoje vienam Anykščių verslininkui pažadėjo paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie skubos tvarka sudarytų galimybę jo atstovaujamai bendrovei išsinuomoti žemės sklypą bei gauti leidimus vykdyti jame verslininko pageidaujamo aukštingumo statybas. Už tai bendrovės atstovas rado asmenį, kurio vardu į K. Tubio vadovaujamo rinkimų komiteto sąskaitą kaip auka pervestas 1 tūkst. eurų.

„Niekada grynųjų neimu“, – tarnybos užfiksavo K. Tubio žodžius, kurie, pasak prokurorės D. Markauskienės, rodo reikalavimą duoti apibrėžto dydžio kyšį.

Tuo metu K. Tubis tvirtina, kad miesto plėtrai ketinta panaudoti apleistą žemės sklypą, o būdamas Anykščių krašto atstovu, priverstas palaikyti iniciatyvas.

Nuosprendis sukėlė neaiškumų

Panevėžio apygardos teismas politikui skyrė 9,9 tūkst. eurų baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 1 tūkst. eurų, kaip jo padarytos nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimą, jam taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Dėl dar dviejų prekybos poveikiu epizodų K. Tubiui paliktas nepakeistas išteisinamasis nuosprendis.

Įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis sukėlė neaiškumų, ar šių metų kovą vėl Anykščių rajono meru išrinktas politikas gali eiti pareigas.

Liepą Apeliacinis teismas paskelbė, kad visi neaiškumai dėl draudimo K. Tubiui eiti pareigas, gali būti panaikinti tik Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Tuo metu K. Tubio advokatas Giedrius Danėlius per posėdį teigė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai K. Tubio atžvilgiu buvo pradėti neteisėtai.

Jis mano, kad Panevėžio apygardos teismas, nuteisdamas K. Tubį dėl vieno veikos, netinkamai taikė Baudžiamąjį kodeksą, šis teismas viršijo įgaliojimus.

K. Tubio bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo ne eilės tvarka: nutartyje dėl skubesnio posėdžio paskyrimo teigta, kad prekyba poveikiu yra korupcinio pobūdžio nusikaltimas, meras yra tiesiogiai renkamas savivaldybės vadovas, todėl svarbu užtikrinti piliečių pasitikėjimą.