„Vokietija – strateginė mūsų sąjungininkė. Vertiname jos lyderystę ir įsipareigojimus mūsų regione, ilgalaikes investicijas į karinę infrastruktūrą, taip pat paramą mūsų įsigijimams. Vokietijos buvimas Lietuvoje – tiek nuolatinis brigados dislokavimas, tiek NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje – ilgalaikis mūsų prioritetas“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Pasak ministro, kuo geresnių sąlygų nuolatiniam brigados buvimui Lietuvoje sukūrimas yra prioritetinis uždavinys.

„Siekiame, kad Lietuva taptų patrauklia tarnybos vieta sąjungininkų kariams. Intensyviai vystome projektus Rūdninkuose ir Rukloje, kuriais galės naudotis Vokietijos kariai“, – sakė ministras.

Susitikimo metu taip pat aptartos bendros Lietuvos ir Vokietijos pratybos ir bendras dalyvavimas tarptautinėse operacijose, Lietuvos prisijungimas prie Vokietijos vadovaujamos „Europos dangaus skydo“ iniciatyvos.

Anot ministerijos, svarbus Vokietijos vaidmuo ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų modernizavime.

Lietuva iš Vokietijos įmonių perka pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, automatinius šautuvus „G-36“ ir pistoletus „HK SFP9“, 5-ių tonų sunkvežimius „Arocs“, kovines savaeiges 155 mm kalibro haubicas PzH2000 („Panzerhaubitze 2000“).

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistoriusas) vasarą pranešė, kad Berlynas iki šių metų ketvirto ketvirčio turėtų parengti planą dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo.

Vokiečių brigada, apie 4 tūkst. karių, Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat – tokiu atveju paprastai jie atvyksta su šeimomis, o tam reikėtų papildomos infrastruktūros.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad brigados dislokavimui infrastruktūrą įrengtų iki 2026 metų.

Vokietija nuo 2017 metų vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui. Lietuvoje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.