- Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta palankiai vertina tai, kad naujai išrinkti politiniai šalies institucijų vadovai savo pirmuoju vizitu pasirinko Ukrainą. Pasak ambasadoriaus, tai dar kartą įrodo, kad Lietuva ir Ukraina laikosi bendro ir vieningo tikslo – siekti Ukrainos pergalės Rusijos pradėtame kare. Be to, atkreipia dėmesį P. Beshta, šiuo metu, fronte situacijai ir toliau išliekant sudėtingai, užsienio lyderių vizitai Kyjivui yra kaip niekad reikšmingi.
„Labai vertiname šį sprendimą, Ukrainai didelė garbė būti šalimi, kurioje pirmą kartą apsilankys naujasis Lietuvos ministras pirmininkas, taip pat ir Lietuvos užsienio reikalų ministras bei krašto apsaugos ministrė. Tai labai svarbu, ypač per ateinančius mėnesius, nes situacija fronte yra labai sudėtinga“, – Eltai teigė P. Beshta.
„Judame su pozicijų įtvirtinimu ir konsolidavimu Europoje ir kitose derybose su JAV. Taigi kiekvienas aukšto lygio vizitas į Ukrainą per ateinančius mėnesius yra labai svarbus Ukrainai, nes jis rodo tvirtą solidarumo su Ukraina pavyzdį. Todėl labai vertiname Lietuvos vadovų sprendimą pirmojo vizito atvykti į Ukrainą“, – pažymi ambasadorius.
Jis taip pat reiškia padėką ir kadenciją baigusiems šalies vadovams – buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei ir buvusiais Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen už jų įvairiapusę paramą Ukrainai.
„Labai vertiname politikos nuoseklumą, kurį patvirtino ir naujai išrinkta Vyriausybė. Seimas su Ukraina jau užmezgė gerus ryšius – Ukrainos Seimo pirmininkas Ruslanas Stefančiukas jau pasveikino Saulių Skvernelį su paskyrimu, o vakar Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis pasveikino Gintautą Palucką. (...). Vadovų pokalbis pabrėžė strateginę partnerystę tarp mūsų tautų ir baigėsi susitarimu rengti bendras tarpvyriausybines konsultacijas Kijeve iki metų pabaigos. Ukrainos pergalė yra bendras mūsų šalių prioritetas“, – kalbėjo P. Beshta.
Ambasadorius pabrėžia, kad taip pat reikšmingas žingsnis, rodantis Lietuvos valdžios politikos tęstinumą Ukrainos atžvilgiu, yra šią savaitę Seime patvirtinta Vyriausybės programa, kurioje – ypatingas įsipareigojimas siekti Ukrainos pergalės.
„Vyriausybės programa yra išsami, apimanti tokias svarbias priemones, kaip sankcijų vykdymą ir jų apėjimo prevenciją, atsakomybės už karo nusikaltimus užtikrinimą. (...) Programoje pabrėžiamas ir Lietuvos vaidmuo Ukrainos atstatymo procese nelaukiant karo pabaigos. Mums ypač svarbu tai, kad programoje labai akcentuojama parama Ukrainos integracijai į ES ir NATO. Labai vertiname tokį tvirtą Lietuvos apsisprendimą ir toliau palaikyti Ukrainą ir jos žmones šioje istorinėje kovoje už laisvę“, – pabrėžė ambasadorius.
Reikalinga daugiau užsienio paramos
Ukrainai ir toliau patiriant vis masiškesnes Rusijos atakas, ambasadorius P. Beshta pažymi, kad jo šaliai šiuo metu kritiškai reikalinga karinė parama.
„Mums reikia daugiau tolimojo nuotolio pajėgumų, kad būtų galima veiksmingai atremti Rusijos agresiją; griežtesnės sankcijos, (...) reikia didesnės investicijos į Ukrainos ginklų, bepiločių orlaivių gamybą, raketas ir elektroninės kovos sistemas“, – teigė P. Beshta.
Tai labai svarbu, ypač per ateinančius mėnesius, nes situacija fronte yra labai sudėtinga.
Pasak jo, vien per pastarąją savaitę Rusija prieš Ukrainos miestus panaudojo beveik 500 valdomų aviacinių bombų, daugiau kaip 400 atakų dronų ir beveik 20 įvairių tipų raketų prieš mūsų žmones. Be to, pastarosiomis naktimis viena masiškiausių Rusijos raketų ir dronų atakų vėl buvo nukreipta į energetikos infrastruktūrą visoje Ukrainoje, atkreipia dėmesį ambasadorius.
„Dėl to dar labiau nukentėjo ir sutriko Ukrainos civilių gyventojų kasdienybė. (...) Dėl nuolatinės Rusijos agresijos, įskaitant raketų ir bepiločių orlaivių smūgius, buvo sunaikinta vien šiais metais buvo sunaikinta iki 9 GW Ukrainos energijos gamybos pajėgumų. Tai prilygsta Nyderlandų suvartojamos energijos kiekiui. Todėl siekiant užkirsti kelią tolesniems elektros energijos tiekimo nutraukimams ir užtikrinti atsparumą, Ukrainai skubiai reikia mažiausiai 20 papildomų pažangių oro gynybos sistemų“, – pabrėžė ambasadorius.
„Šios atakos kelia tiesioginę grėsmę branduolinei saugai ir yra laikomos karo nusikaltimu“, – teigė P. Beshta.
Nuolatiniai Rusijos nusikaltimai prieš ukrainiečius yra priminimas, kad Ukrainai skubiai reikia pažangios vakarietiškos oro gynybos sistemos, tokios kaip „Hawk“, NASAMS ir IRIS-T, kurios labai svarbios siekiant apsaugoti infrastruktūrą ir miestus, sako ambasadorius. Anot jo, dabartinės sovietinių laikų sistemos yra nepakankamos, kad atremtų Rusijos agresijos mastą, o Europa turi pakankamai išteklių šiai spragai užpildyti.
„Vakarai turi praktiškai vadovautis vieninteliu veiksmingu šiandienos geopolitinėje situacijoje – tvirta pozicija, kad tik Ukrainos pergalė užtikrins tarptautinės sistemos stabilumą, kad tik Ukraina turi teisę nustatyti taikos sąlygas ir kad vienintelis kelias į visapusišką, teisingą ir ilgalaikės taikos – taika per jėgą ir pritaikyta Ukrainos taikos formulė“, – pabrėžė P. Beshta.
Apribojimų Vakarų ginkluotei neturi būti
P. Beshta pabrėžia, jog dar vienas itin svarbus aspektas, kuris jau padeda Ukrainai siekti pergalės, yra Vakarų ginkluotės prieš taikinius Rusijoje panaudojimas.
„Neturi būti jokių apribojimų naudoti Vakarų tiekiamus ginklus smūgiams teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje“, – akcentavo P. Beshta.
Visgi šią savaitę pasigirdo išrinktojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo kritika dėl atakoms į Rusijos gilumą naudojamos amerikiečių ginkluotės. Tačiau, kaip pažymi P. Beshta, D. Trumpo administracijos pozicija dar tik formuojasi, todėl, atkreipia dėmesį ambasadorius, Ukraina siekia intensyviai bendrauti su naujuoju JAV prezidento kabinetu, siekiant suformuoti bendrą vieningą poziciją, padėsiančią siekti pergalės.
„Jungtinių Valstijų ir D. Trumpo administracijos pozicija dar tik formuojasi. Tai reiškia, kad turime bendradarbiauti su būsima administracija visais lygmenimis. Tai ir darome – prezidentas Zelenskis Paryžiuje susitiko su prezidentu Trumpu, su prezidentu Macronu, vyksta išsamios konsultacijos su dabartine JAV administracija, nes ji artimiausiais mėnesiais priims būtinus sprendimus“, – kalbėjo ambasadorius.
Taip pat kalbamės su būsimąja administracija ir mūsų biuro partneriais Europoje. Visi kartu turime suformuoti tvirtą bendrą stipriąją poziciją, kurioje būtų sprendžiami įvairūs karinės paramos Ukrainai klausimai. Kad galėtume susikurti galingesnes pozicijas fronto linijoje ir gynybos pramonėje. Tai platus vaizdas. Ir manau, kad dar pamatysime D. Trumpo poziciją, kai jis pradės eiti pareigas po inauguracijos“, – teigė P. Beshta.
ELTA primena, kad apie tai, jog pirmuoju vizitu G. Paluckas vyks į Kyjivą, ketvirtadienį patvirtino premjero patarėjas ryšiams su visuomene Justinas Argustas.
Ketvirtadienį G. Paluckas vaizdo ryšiu kalbėjosi su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu. Vyriausybės pranešime teigiama, kad nuotoliniame pokalbyje pasidalinta vertinimais dėl saugumo padėties regione, aktualiausios paramos Ukrainai poreikiais, aptarta būtinybė sankcijomis tęsti ir didinti spaudimą Rusijai ir agresijoje bendrininkaujantiems režimams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pekinas išdėstė viltis dėl Lietuvos
Kinija penktadienį pareiškė besivilianti sugrąžinti santykius su Lietuva į „įprastas vėžes“ ir teigia, kad dialogo durys visuomet atviros. ...
-
Karbauskis įsitikinęs: „Nemuno aušra“ bus pašalinta iš koalicijos
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis neabejoja, kad dėl pasipiktinimą viešoje erdvėje keliančių Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų politiko vadovaujama partija „Nemuno aušra&ldq...
-
Žemaitaičio byloje Vilniaus apygardos teismas apklaus dar du liudytojus
Vilniaus apygardos teismas penktadienį toliau planuoja nagrinėti Seimo nario, partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio baudžiamąją bylą dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo. ...
-
Keturių šalių energetikos ministrai Rygoje aptars artėjantį sinchronizavimą su Europa
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis aptars vasario pradžioje įvyksiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų sinchronizavimą su Vakarų Europos elektros tinklais ir...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...
-
Nausėda su LB vadovu Šimkumi aptars gynybos finansavimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Šakalienė įvardijo, ką įžvelgia siūlyme atnaujinti gynybos susitarimą
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė opozicinių konservatorių siūlymą atnaujinti prieš trejus metus pasirašytą partijų susitarimą dėl gynybos vadina šios politinės jėgos pirmininko rinkimų atspindžiu. ...
-
LSDP: koalicinė taryba pirmadienį nebus šaukiama
Valdančiosios daugumos partneriams prakalbus apie poreikį rinktis į koalicinę tarybą, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) tvirtina, jog pirmadienį toks posėdis šaukiamas nebus. ...
-
Kubilius pateikė savo versiją dėl europinių lėšų gynybai: įvardijo, kas turi priimti sprendimą
Europos Komisijos narys Andrius Kubilius sako, kad sprendimą dėl europinių lėšų gynybai turės priimti Bendrijos lyderiai, o ne jis. ...
-
Dėl atlasų, kuriuose Krymas – Rusijos dalis, pateikė skundą
Seimo konservatoriai pateikė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl viename sostinės knygynų parduodamų pasaulio atlasų. Pastaruosiuose leidiniuose Krymas ir rytinės Ukrainos teritorijos vaizduojamos kaip Rusijos dalis. ...