„Srautas vis dar yra ir kiekvieną rytą atėję mes sužinome, ar autobusas atvažiuos, ar neatvažiuos“, – kalbėjo Lietuvos raudonojo kryžiaus savanorių koordinatorė Daiva Morozova.

Tačiau ukrainiečiais besirūpinančios organizacijos „Stiprūs kartu“ atstovai fiksuoja lengvą atoslūgį. Į Lietuvą atvykus daugiau nei 45 tūkst. pabėgėlių, jų pagrindinius poreikius išspręsti pavyko.

„Organizacijos „Stiprūs kartu“ veiklos piko metu skaičiavome apie 600 pagalbos prašymo užklausų. Didžiausia dalis – būsto suradimai. Dabar mes turime iki 100 užklausų per parą“, – pasakojo „Stiprūs kartu“ komunikacijos atstovas Giedrius Galdikas.

Veiklos apmažėjo ir dėl nuolat besikeičiančios statistikos. Fiksuojami pavieniai atvejai, kai žmonės nusprendžia grįžti į karo nuniokotą šalį.

„Teko pabendrauti su Lietuvoje esančiais pabėgėliais, moterimis, kurios su mažamečiais vaikais Lietuvoje yra gavusios laikiną prieglobstį. Jos jautė kaltės jausmą, kad pasitraukė iš tėvynės, kad paliko namus ir artimuosius, kariaujančius vyrus“, – tęsė G. Galdikas.

Ukrainiečių apgyvendinimas didmiesčiuose – vis dar opiausia sritis, tad dabar žmonių srautai reguliuojami jau prie Ukrainos sienos. Autobusai su pabėgėliais iš karto vežami į mažesnius Lietuvos miestus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Daugmaž visi nenori į kaimus, jie visi keliauja į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, nes Vilnius ir Klaipėda garsėja tuo, kad žmonės ten supranta rusų kalbą, juos tai vilioja. Taip pat ir atlyginimų klausimas. Mūsų užduotis yra pasistengti, kad nors dalį to srauto nukreiptume į provinciją, kur atlyginimai mažesni, bet ir pragyvenimo lygis mažesnis“, – pasakojo  D. Morozova.

Paskirstyti žmonių srautą didmiesčiuose tenka ir dėl to, kad, kaip skelbia organizacija „Stiprūs kartu“, du trečdaliai pabėgusiųjų Lietuvoje yra apgyvendinti privačiai. Pagal sudarytą sutartį žmonės savo namus atidavė arba ukrainiečius priglaudė mažiausiai trims mėnesiams. Tad baiminamasi, kas laukia ateity.

„Daugmaž visi nenori į kaimus, jie visi keliauja į Vilnių, Kauną, Klaipėdą.“

„Kemšamės, pagalbos reikės. Reikia suprasti, jog didžioji dalis būstų, kuriuos dalina „Stiprūs kartu“ – žmonių suteikti būstai, kurie suteikiami tam tikram laiko tarpui“, – tęsė  D. Morozova.

Mažėjant laisvų nuomoti skirtų būstų, viliamasi, kad situaciją pakeis Vidaus reikalų ministerijos (VRM) patvirtintos kompensacijos. Vilniuje, kur pabėgėlių skaičius didžiausias, mažiau nei per devynias prašymų priėmimo dienas sulaukta jau 206 prašymų dėl kompensacijos. Laišku atsakiusi Vilniaus savivaldybė teigė, kad kol kas nė viena kompensacija nėra skirta. Anot jų, laukiama, kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atliks pritaikymus sistemoje „Parama“, kurioje turi būti suvedami prašymai ir priimami sprendimai.

„Mes savo sistemoje stebėjome, kad paskelbus apie kompensavimo mechanizmą buvo jaučiamas suintensyvėjimas būsto pasiūlos kontekste“, – pasakojo G. Galdikas.

Kompensacijos skiriamos būsto savininkams: 150 eurų už pirmą apgyvendintą asmenį, už kiekvieną kitą – po 50 eurų. Jos mokamos nuo antro mėnesio, kai priimami ukrainiečiai ir ne ilgiau kaip tris mėnesius.