Emigracijoje gyvenantys lietuviai jaučiasi laimingesni – tokią išvadą padarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Bendrosios psichologijos katedros penkios mokslininkės atlikusios tyrimą „Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių gerovės skirtumai“. Pasak jų, pavyko įvertinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių gerovės skirtumus vertinant socialinius ir demografinius veiksnius bei gyvenimo užsienyje trukmę.

Užsienyje gyvenantys lietuviai savo gerovę vertina geriau

Tyrime dalyvavo 620 užsienyje gyvenančių lietuvių – 123 (19,8 proc.) vyrai ir 497 (80,2 proc.) moterys bei 482 Lietuvoje gyvenantys lietuviai – 81 (16.6 proc.) vyras ir 403 (83.3 proc.) moterys. Tiriamieji atsakė į socialinius ir demografinius klausimus bei Psichikos sveikatos kontinuumo – trumposios formos klausimyno teiginius, kuriais vertinamos trys gerovės sritys: emocinė, psichologinė ir socialinė gerovė.

Vienos iš tyrėjų, dr. Kristinos Žardeckaitės-Matulaitienės teigimu, tyrimo rezultatai atskleidė, kad užsienyje gyvenantys lietuviai, nepriklausomai nuo lyties, išsiskiria geresniais visų gerovės sričių rodikliais: „Emigrantai pasižymi aukštesne psichologine, socialine ir emocine gerove. Galima teigti, kad lietuvių emigrantai pozityviau reaguoja į savo gyvenimo įvykius, pozityviau vertina tiek save, tiek aplinkinius žmones, tiek ir visuomenę, kurioje tuo metu gyvena, todėl jaučiasi labiau jos priimti“, – sako VDU lektorė.

Visgi išskirti, kuri gerovės sritis yra svarbiausia – negalima, tai priklauso nuo konkretaus žmogaus. Pasak dr. Rasos Markšaitytės, remiantis daugeliu mokslinių tyrimų, galima pasakyti, kad visi aspektai tikrai yra svarbūs. „Tam, kad žmogus būtų pakankamai laimingas, visos šios pagrindinės sritys turi būti patenkintos bent jau tam tikru lygiu. Deja, bet žmogus, kuris turi aiškų tikslą ir visas galimybes jo siekti (emocinė gerovė), puikiai išnaudoja savo meistriškumą savirealizacijai ir yra visapusiškai patenkintas savimi (psichologinė gerovė), bet nepatiria pozityvaus, priimančio santykio su kitais žmonėmis ar yra atstumtas bendruomenės (socialinė gerovė), vargu ar kada pasakys, kad yra visiškai laimingas“, – teigia psichologė.

Svarbus rodiklis – gaunamos pajamos

Tyrime emigracija išliko reikšmingai susijusi su gerovės rodikliais ir tuomet, kai analizėje buvo atsižvelgta į socialinius ir demografinius veiksnius: lytį, amžių, išsilavinimą, partnerio turėjimą, kvalifikuotą darbą ir pajamas. Tačiau, pasak tyrėjų, aukštesnę emocinę gerovę stipriau prognozavo ne emigracija, o gaunamos pajamos, taip pat didesnė emigrantų gerovė buvo susijusi su stipresniu apsisprendimu likti gyventi užsienyje: „Apsisprendę ilgam likti gyventi emigracijoje lietuviai pasižymi didesne gerove nei dėl tokio sprendimo dar abejojantys emigrantai“, – teigia dr. Laura Šeibokaitė. Apibendrindamos tyrimą mokslininkės nurodo, kad lietuviai emigrantai pasižymi aukštesniais gerovės rodikliais nei tėvynėje likę tautiečiai.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuvių sprendimas emigruoti gali būti vertinamas kaip apgalvotas ir racionalus pasirinkimas, atsižvelgiant tiek į emigracijos naudą, tiek ir dėl jos kylančius praradimus bei vedantis didesnės gerovės link. Kita vertus, lietuvių gerovė nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyvenama, yra susijusi su finansinį komfortą užtikrinančiomis pajamomis, aukštesniu išsilavinimu bei galimybe dirbti kvalifikuotą darbą. Taigi didesnis uždarbis ir savirealizacijos galimybės gali padėti sukurti gerovę ir gimtojoje šalyje“, – tikina dr. A. Pranckevičienė

Gerovę veikia konfrontacija tarp darbo ir namų

Negalima teigti, kad lietuviai Lietuvoje yra nelaimingi vien dėl savirealizacijos darbinėje srityje stokos. „Tie asmenys, kurie dirba juos tenkinantį darbą, gauna pajamas, leidžiančias užtikrinti savo ir savo šeimos poreikius, turi aukštąjį išsilavinimą, yra patenkinti savo gerove nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyvena“, – tikina Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė. Psichologė sako, kad mūsų šalyje yra susiklosčiusios tradicijos skųstis ir būti nepatenkintais. „Atrodo, kad nepasitenkinimas bei skundai, ypač socialine situacija, politikais ar neįvertinimu darbe, yra lyg „kovos“ su sistema išraiška vengiant atsakomybės už savo pasirinkimus. O į užsienį emigravę lietuviai patenka į kitokių tradicijų kultūras, kuriose norint prisitaikyti būtina keisti tiek požiūrį į visuomenę, tiek ir į savo asmeninį indėlį“, – teigia K. Žardeckaitė-Matulaitienė.

Prof. dr. Auksė Endriulaitienė priduria, jog atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad atsižvelgiant į dirbančiojo asmens savo darbo vertinimą, demografiniai veiksniai, pavyzdžiui išsimokslinimas, vertinant gerovę tampa ne tokie svarbūs. „Nustatėme, kad didesne gerove pasižymi tie emigracijoje ir Lietuvoje gyvenantys asmenys, kurie yra labiau patenkinti savo darbu nepriklausomai nuo objektyvių darbo ypatumų, tokių kaip užimamos pareigos, gaunamas atlyginimas ir pan. bei kurie patiria mažesnį konfliktą tarp įsipareigojimų darbe ir namų ruošos darbų“, – tyrimo rezultatus komentuoja VDU mokslininkė.

Lietuviai – nieko neišsiskiria iš kitų emigrantų iš Rytų Europos

K. Žardeckaitės-Matulaitienės teigimu, paprastai tyrimuose lyginami emigrantų (nepriklausomai nuo jų kilmės šalies) su priimančios šalies gyventojų gerovės rodikliai, kurie atskleidžia, kad dažniausiai emigrantai pasižymi prastesne gerove nei priimančios šalies gyventojai. Visgi, keletas iš skirtingų šalių bei kontinentų atvykusių į Skandinavijos šalis (Švediją, Daniją) emigrantų gerovės palyginimo tyrimų atskleidė, kad geresniais gerovės rodikliais pasižymi emigrantai iš kitų Skandinavijos ar Vakarų Europos šalių, o prasčiausiai – iš Rytų Europos, Azijos ar Afrikos. „Bendrai grupės lygmeniu lietuvių emigrantų išskirtinumų nerandama – esame panašūs į kitus emigrantus iš Rytų Europos šalių dėl panašios istorinės, politinės patirties. Aišku, individualiu, konkretaus emigravusio asmens, atveju, skirtumų galėtume rasti“, – nurodo psichologė K. Žardeckaitė-Matulaitienė.

VDU psichologės A. Pranckevičienės įsitikinimu, skirtingų šalių emigrantų gerovės vertinimo skirtumai atspindi kultūrų skirtumus. „Asmenys, kilę iš individualistinių visuomenių (Vakarų pasaulio šalys), vertindami savo gyvenimą yra labiau linkę remtis savo vidine atskaitos sistema. O, asmenys, kilę iš kolektyvistinių visuomenių (Rytų šalys), linkę vadovautis supratimu, kiek tam tikram gyvenimo būdui linkę pritarti kiti tos visuomenės atstovai. Taigi, pasitenkinimas gyvenimu šiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus – priklauso nuo to, kiek laimė yra vertybė konkrečioje kultūroje”, – atskleidžia mokslininkė.

Kas lemia žmogaus gerovę?

Mokslininkai, siekdami įvertinti žmogaus laimę dažnai tyrinėja labai įvairius aspektus. Pavyzdžiui, tarptautinė bendrovė „Gallup“, skaičiuodama kiekvienos šalies laimės indeksą apibendrina tris rodiklius: pačių gyventojų įvertintas savo gyvenimo sąlygas, vidutinę gyvenimo trukmę šalyje ir gamtos išteklių panaudojimo ir at(si)naujinimo sąlygas. Psichologės dr. Aistės Pranckevičienės teigimu, psichologai, kalbėdami apie žmogaus gerovę, dažniausiai analizuoja ir vertina tai, kiek ir kaip žmogus sutaria pats su savimi, kiek jis jaučiasi laisvas daryti sprendimus ir kiek atsakomybės už juos prisiima, kiek geba pasinaudoti aplinkos siūlomomis galimybėmis tobulėti. Taip pat svarbu kiek jis auga ir realizuoja save kaip asmenybę, kiek sugeba kurti šiltus, draugiškus, artimus santykius su žmonėmis, kiek sugeba rūpintis kitų gerove, kiek pozityviai ar negatyviai vertina kitus žmones, kaip sugeba sietis su visuomene, bendruomene, kurioje gyvena.

„Daugelis gerovės tyrėjų prieina gana vienareikšmiškos išvados: asmens gerovės vertinimams žymiai daugiau reikšmės turi jo subjektyvus savo gyvenimo suvokimas bei laimingumo vertinimas nei objektyvios aplinkybės. Juk žmogus dažniausiai yra linkęs prie įvairių aplinkybių daugiau ar mažiau prisitaikyti“, – teigia A. Pranckevičienė ir nurodo, kad, pavyzdžiui, mokslininkai E. Diener, R.E. Lucas bei S. Oishi (2002) teigia, jog materialinės gerovės rodikliai su gerove susiję tik iki to laipsnio, kol yra patenkinami baziniai žmogaus poreikiai, o vėliau sąsajos ryškiai silpnėja. Taigi, šiuo atveju kalbant apie tai, kas lemia žmogaus laimę, prasmingiausia kalbėti apie tai, kas lemia jo daromus vertinimus. Ir čia bene svarbiausias vaidmuo tenka žmogaus asmenybei: nustatyta, kad optimistinis (pozityvus) požiūris į gyvenimą susijęs su aukštesne gerove. Kita vertus, žmogaus savo gyvenimo vertinimą iš dalies lemia ir socialinė aplinka bei kultūra: kiek priimtina ir reikalinga toje visuomenėje būti laimingam.

Plačiau tyrimo rezultatai pristatomi moksliniame straipsnyje „Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių gerovės skirtumai“