Sunkiausias važiuojantis dviratis

Organizatorių nuotr. 

Sunkiausią Lietuvoje važiuojantį dviratį – 1800 kg masės sukūrė Albinas Rimkus ir Degaičių kaimo bendruomenė. Dviratis yra daugiau nei 400 kg sunkesnis už šiuo metu Gineso rekordų knygoje įrašytą dviratį (1385 kg).

Kad pasiektų Gineso pasaulio rekordą, dviratis turėtų nuvažiuoti bent 100 m. atstumą. Taigi, atlikta savotiška pasaulio rekordo „generalinę repeticiją“ – 1800 kg. sveriančiu dviračiu pavyko numinti 75 metrus. Beje, misija vairuoti beveik dvi tonas sveriantį mechaninį dviratį buvo patikėta stipriausiam Degaičių vyrui, buvusiam futbolininkui, Mantvydui Kasparavičiui. Lengva nebuvo, bet Mantvydas puikiai laikėsi – minėtą atstumą, intensyviai darbuodamasis kojomis, jis įveikė per šešiolika minučių.

Įkvėpti pasiekto Lietuvos rekordo, kūrėjai ketina minimaliai patobulinti techninius niuansus – grandinę, pedalus bei perdažyti dviratį ir šturmuoti Gineso aukštumas.

Beveik 50 km. per penkias valandas

Marius Montikas – pirmas dešinėje. / Organizatorių nuotr. 

Didžiausią atstumą – 49,302 km. neįgaliojo vežimėliu per penkias valandas įveikė zarasietis Marius Montikas. Startavęs 7 val. ryto, Panevėžio sporto arenos dviračių treke, jis įveikė kiek daugiau nei 146 ratus ir pasinaudojo vos dviejų minučių pertraukėle.

Vidutinis Mariaus greitis siekė 9,860 km/val. O tai yra vos šiek tiek mažiau nei vidutinis Gineso rekordą Milano Civia arenoje 2015-aisiais metais pasiekusio albano Haki Doku greitis – per dvylika valandų jis įveikė 121 km. distanciją.

Marius neslėpė ambicijų ateityje siekti ir Gineso rekordo – vien tam, kad šiais pasiekimais sujudintų neįgaliųjų bendruomenę, atkreiptų visuomenės dėmesį į žmonių, turinčių negalią, problematiką. 

Plačiau apie šį rekordą – LNK reportaže:0

Sūrio dešrelių valgytojų rekordas

Organizatorių nuotr. 

Šilutėje pasiektas masiškiausio sūrio dešrelės valgymo rekordas – vaikų taip mėgstamas „Pik-Nik“ sūrio dešreles vienu metu valgė net 1537 žmonės. Šis skaičius išties įspūdingas – rekordo siekė daugiau nei 10 proc. miesto gyventojų. Rekordo buvo siekiama Šilutės Pamario progimnazijoje bei Šilutės Martyno Jankaus pagrindinėje mokykloje. Dalyvavo ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, vaikų tėveliai, seneliai ir kiti bendruomenės nariai. Rekordui vaikai ruošėsi labai atsakingai – ne kartą vyko repeticijos, juk suvaldyti tokį būrį rekordo entuziastų išties nėra lengva.

Kauno tardymo izoliatoriuje – milžiniškas lotosas

Organizatorių nuotr. 

Kauno tardymo izoliatoriaus suimtieji ir nuteistieji modulinio origami technika sukūrė įspūdingo dydžio – 104 cm skersmens ir 326,57 cm apimties lotoso žiedą ir tai yra didžiausia gėlė iš popieriaus lankstinių. Noras papuošti kamerą tapo hobiu, o ilgainiui pelnė ir Lietuvos rekordą .

Lotoso žiedą, padedami Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojų Gitanos ir Indrės, nuo rugsėjo mėnesio kūrė Rimvydas, Igoris, Darius, Tautvydas, Marius ir Robertas. Lankstymui skirdavo apie dvi valandas per savaitę. Na, ir laisvalaikiu šiek tiek lankstydavo kameroje. Lotosą kūrėjai ketina padovanoti Kauno Botanikos sodui - kad kūrinys taptų prieinamas ir plačiajai visuomenei. Kauno tardymo izoliatoriuje yra sukaupta nemaža meninių darbų kolekcija. O vienas pagrindinių rekordinės gėlės kūrėjų – Rimvydas yra lankstęs povus, nykštukus, skorpionus, žvakes, gėles, vazas, egzotinius paukščius ir netgi gulbę Ukrainai.

„Man labai patinka lankstyti, dėlioti ir matyti kaip susidėlioja kažkas gražaus, įdomaus. O jei tai džiugina ir kitus, tai jaučiuosi labai gerai. Tikiuosi, kad šis hobis kada nors taps mano verslu“, – sakė Rimvydas. 

Marijampolės kariai darė atsispaudimus

Organizatorių nuotr. 

Rekordų diena buvo švenčiama ir Lietuvos kariuomenėje: Marijampolėje pasiektas masiškiausio atsispaudimų darymo rekordas – 397 kariai iš dviejų batalionų vienu metu 60 sekundžių darė atsispaudimus. Šį pratimą jie įprastai atlieka individualiai, fizinio parengtumo testo metu.

Slibino balandėliai iš rekordinio kopūsto

Kopūstas-rekordininkas. Organizatorių nuotr. 

Neįtikėtina, bet jie gaminami jau ir Žemaitijoje iš didžiausių Lietuvoje gūžinių kopūstų. Adelė Gečienė iš Plungės rajono, Šateikių kaimo, geriausiai žino jų receptą ir, aišku, dydį. Nieko keisto, nes jos darže užaugo tikras monstras – 13,12 kg masės – be lapų, ir šaknų, 105 cm apimties, 30 cm aukščio gūžinis kopūstas.

„Sėklas pirkome kaimo parduotuvėje. Pasodinome 60 kopūstų. Visi – tos pačios veislės. Nei ypatingai laistėme, nei tręšėme. Žemė mūsų krašte nėra labai derlinga, bet metus pailsėjusi, nes prieš tai auginome dobiliukus. Mūsų šeimos kooperatyvas nustebo, pamatęs monstrus! Iš viso 5-6 kopūstai užaugo 12 kg ir daugiau svorio“, – stebisi rekordininkė. Vienas daugiau kaip 15 kg svėrė, bet iš jo pasidarėme slibino balandžius“,– juokėsi A. Gečienė. 

Laimė, bent vienas – šiek tiek mažesnis liko nesuvalgytas ir šeimyna sumanė kreiptis į „Rekordų akademiją“ bei siekti didžiausio Lietuvoje gūžinio kopūsto rekordo. Namie svarstyklių neturėjo, tai nunešė į šalimais esančią parduotuvę išmatuoti ir pasverti.