Jau kitą penktadienį į Lietuvą atvyksta bitbokso žvaigždė MC Xander. Jam tereikia balso, kad į jo pasirodymus žmonės veržte veržtųsi. Šis atlikėjas pasirodys menų fabrike "Loftas", kur kovo 23 d. prasidės tęstinė renginių serija "Opus 3 gyvai".

Naujojoje renginių serijoje bus pristatomi muzikos talentai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Pirmasis šios renginių serijos svečias MC Xander neseniai grįžo iš didelio ir varginančio turo po Rusijos platybes, tačiau nepasididžiavo duoti išankstinį interviu apie savo pastarųjų savaičių nuotykius, muziką, psichologiją ir Afriką.

– Turas po Rusiją praėjo tiesiog puikiai. Į koncertus susirinko daugybė žmonių, girdėjau daugybę teigiamų atsiliepimų, apie koncertus palankiai atsiliepė ir vietos spauda. Keliaudamas po Rusiją autobuse sutikau tokį 80 metų vyriškį. Jis man papasakojo daugybę Antrojo pasaulinio karo istorijų, vaišino mane savo saulėgrąžomis – pylė į delną tiek, kad jos pradėjo pro kraštus byrėti. Galiausiai, kai išsidaviau, jog esu pavargęs, – buvau miegojęs vos porą valandų, – jis pasiūlė numigti ant jo palto. Išsimiegojau kaip kūdikis.

– Gimei Kenijoje, tačiau esi britas. Kokia tavo istorija?

– Mano tėtis vertėsi atogrąžų žemdirbyste, tad kurį laiką su šeima gyvenome Kenijoje. Iki šiol jaučiu didelę simpatiją Afrikai. Būdamas ten jaučiuosi lyg namie. Be to, man nuo mažų dienų patinka afrikietiški ritmai.

– Ką norėtum pamatyti viešėdamas Vilniuje?

– Viską! Man patinka miestai, kurių istorija ilga ir turtinga. O Vilnius būtent toks ir yra. Tiesa, man tai bus pirmas kartas šiame mieste, todėl tikėtina, kad elgsiuosi kaip eilinis visko išbadėjęs turistas.

– Tu visad buvai ir tebesi savo muzikinės scenos lyderis. Kokia ateitis, tavo nuomone, laukia bitbokserių?

– Manau, kad ateityje keisis tik muzika. Juokingi bitbokseriai taps dar juokingesni, giliai kapstantys bitbokseriai kapstys dar giliau, pasiutę – dar labiau ims siautėti. Galbūt bus išrastos papildomos silikoninės lūpos, skirtos bitboksinti. Man asmeniškai praverstų papildomos rankos.

– Ar kada turėjai darbą, nesusijusį su muzika?

– Muzikantu visu etatu dirbu jau ilgai (juokiasi). Tiesa, turiu ir kitokių pomėgių. Domiuosi psichologija. Ją studijavau daug metų. Šiuo metu dalyvauju viename tyrime kaip psichologas. Tyrimo objektas – gyvenimo krizės. Bandydamas atrasti proto ir širdies balansą atradau sau tinkamą psichologijos ir muzikos balansą.

– Kur į tavo pasirodymą susirinko daugiausia žmonių?

– Manau, kad dabar galiu sakyti, jog tai buvo Rusijoje. Į vieną koncertą susirinko apie 12 tūkst. žiūrovų, ir jis vyko kažkokiame stadione. Tiesa, man patinka groti kiek mažesnei publikai. Būtent toks ir yra "Loftas", ar ne?