Šokio spektaklio premjeroje – emigracijos skauduliai

Gegužės 17 ir 18 d. kauniečiai turės išskirtinę progą: garsi austrų šiuolaikinio šokio trupė „Editta Braun Company“ pristatys šokio spektaklio „Šiuo metu gyvenu...“ premjerą. Anot kūrėjų, spektaklis gali priversti net perkainoti vertybes, nepriklausomai nuo to, kokios tautybės esi ir kur gyveni.

Emigracija. Žodis, kasdien skambantis televizijoje ir mirgantis spaudos puslapiuose. Šiuolaikinės globalizacijos sąlygomis daugėja emigruojančiųjų, keičiančių gyvenamąją vietą, įsikuriančių ir dirbančių ne tik kitose šalyse, bet ir sulaukiančių svetimšalių savo namuose.

Neišvengiant jausmų ir tradicijų sąmyšio ne vienam tenka savęs klausti: ar emigracija – tai žmogiškosios laisvės išraiška, ar aplinkybių nulemtas sprendimas, kai ant pasirinkimo aukuro sudedama visa, kas svarbiausia, – ne tik ryšiai su artimaisiais, draugais ir aplinka, bet neretai ir tautinės tradicijos bei prigimtinė tapatybė. Kas sunkiau: atsisakyti ar prisitaikyti? Visada buvęs savas ČIA, ar būsi toks TEN?

Austrų trupės 70 minučių šokio pasirodyme į šiuos klausimus atsakoma kūno plastikos kalba, jaučiant betarpiškai širdimi. 

„Emigracija turi būti laisva, nes tai suteikia postūmį augti. Gera judėti, tačiau reikia išlaikyti identitetą, nepamiršti, iš kur esi kilęs“‚ – sako šiuolaikinio šokio karaliene tituluojama choreografė.

Simboliška, kad šį šokio spektaklį emigracijos tema kuria įvairių tautybių menininkai: austrų kilmės choreografė Editta Braun, kolumbietis Juanas Dante Murillo Bobadilla, Slovėnijoje gimęs šokio treneris Tomažas Simatovićius, kompoziciją pateikia prancūzų kilmės menininkas Thierry Zaboitzeffas, o spektaklyje panaudoti vokiečių kalbos mokomieji tekstai iš knygos „Vokietija per 30 dienų“. Tai, rodos, tarsi mažytė užuomina, kad keičiant šalį kalbos galima pramokti greitai, tačiau daug sunkiau įveikti kitas – fizines, dvasines, emocines – kliūtis.

Nuo 2006 m. Europoje gyvenantis kolumbietis J.D.Murillo Bobadilla pasakodamas apie vaidmenį prisipažino: spektaklyje rėmėsi ir sava patirtimi. Šokėjas gražia lietuvių kalba spektaklyje taria pagrindinius sakinius, ypač aktualius bet kuriam atvykėliui.

Bendradarbiaujantis režisierius aktorius, teatro dailininkas ir muzikantas Artūras Valudskis, su garsiąja choreografe dirbantis jau ketverius metus, į emigracijos temą siūlo pažvelgti be politikos. „Perdėtas nacionalizmas arba gėdijimasis savos kultūros ir šaknų – tai du kraštutinumai. Bandome ieškote vidurio tarp jų“, – sakė jau 20 metų Zalcburge gyvenantis lietuvis. Jo teigimu, daug kas priklauso nuo mūsų pačių: negerai, jei atvykęs jautiesi svetimas, – reikia būti atviram, nesigėdyti savęs, tik tada būsi priimtas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

skaitytoja

skaitytoja portretas
Kelintą val. ir kur? Toks geras straipsnis, tik gaila be pilnos informacijos.
VISI KOMENTARAI 1

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių