Politinėje satyroje „Imperatorius basas“ – apnuoginta diktatūros realybė

  • Teksto dydis:

Režisūrinis belgų-amerikiečių duetas Jessica Woodworth ir Peteris Brosens nuo rugpjūčio 21 d. į Lietuvos kino teatrus sugrįžta su politine satyra „Imperatorius basas“ („The Barefoot Emperor“, 2019) – autonominiu „Belgų karaliaus“ tęsiniu, kuriame vieną pagrindinių vaidmenų įkūnija Charlie Chaplino dukra Geraldine Chapline.

„Išgyvenimo klausimas – sužlugs diktatūra ar visgi europietiški principai? Tai vyksta dabar šalia Rytuose nuo mūsų. Apie panašią kovą kalba ir filmas „Imperatorius basas“, nenuobodžiai apvilkęs šiuos klausimus į satyros ir siurrealizmo apdarus į satyros ir siurrealizmo apdarus. Šį filmą pamatėme prieš gerus metus ir iškart nusprendėme parodyti Lietuvos kino žiūrovams, nes režisierių pozicija yra labai svarbi ir mums. Kas galėjo pagalvoti, kad vasaros pradžioje planuojant repertuarą „Imperatoriui basam“ teks data, kai Baltarusijoje diktatūra laikosi kruvinai įsikandusi į gyvenimą, o Lietuvoje valdžia savo politiką grindžia draudimais. Labai svarbus filmas šiems laikams,“ – apie filmą pasakoja kino platinimo kompanijos „A–One Films Baltic“, socialinėje erdvėje veikiančios „Lokys, liūtas ir šakelė“ vardu, įkūrėja Giedrė Krikščiūnaitė.

Režisieriai tęsia 2016 metais pradėtus Belgų karaliaus Nikolia III-ojo nuotykius – anąkart dangiškosios anomalijos genamam jam teko į savo gimtinę bėgti iš Stambulo. Šįkart veikėjai atsiduria Kroatijos Brijuni saloje, Jugoslavijos diktatoriaus Tito vasaros rezidencijoje. Sanatorijoje Belgų karaliaus laukia priverstinės atostogos, kurių metu jis ruošiamas tapti naujosios Europos imperatoriumi.

J. Woodworth teigimu, filmą įkvėpė aplankyta Tito sala. „Jautėme, kad ši vieta yra itin svarbi, perpildyta istorijos. Titui tai buvo jo mažoji Jugoslavijos imperija. Joje jis laiką leido su Europos karaliais ir karalienėmis, kino žvaigždėmis kaip Sophia Loren, Richardas Burtonas, Elizabeth Taylor – svečių sąrašas tiesiog nesibaigiantis“, – pasakoja režisierė.

Dabartiniame Kroatijos regioniniame parke iki šiol išlikę diktatoriui padovanoti egzotiniai augalai ir gyvūnai. Pirmoji moteris, tapusi Indijos ministre pirmininke, Indira Gandhi Titui atvežė du dramblius, kurių vienas iki šiol gyvena saloje. Filme taip pat pasirodo legendinė buvusio Jugoslavijos vadovo papūga Koki, iki šiol mėgstanti pavartoti politiškai nekorektišką kalbą. Sunku patikėti, tačiau tai – pirmas kartas, kuomet Tito saloje buvo filmuojamas filmas, todėl jos nemačiusiems „Imperatorius basas“ leis arčiau susipažinti su vietos gyventojais, ten viešėjusiais svečiais ir puikiai išsilaikiusia vilos architektūra bei interjeru.

Humoras it ginklas

Politinė satyra atliepia ir šiuolaikinės Europos politinę situaciją. Nors režisieriai nesistengia pateikti konkretaus scenarijaus ar nuspėti ateitį, filme susiduriame su „Nova Europa“ – naujos Europos idėja, kuri kyla iš žemyne augančio nacionalizmo. „Filme yra daug figūrų, teigiančių, kad laikas yra cikliškas ir diktatoriai ateina ir išeina, čia gausu istorinių nuorodų, bet nesistengiama pamokslauti. Mes tikrai nesiūlome jokių vaistų Europai, kuri, mūsų nuomone, itin stipriai krypsta į dešinę, į kraštutinius draudimus ir ribojimus,“ – teigia J. Woodworth.

Europos kino apdovanojimuose nominuoti už geriausią komediją, režisieriai žvelgia rimtas situacijas per humorą, leidžiantį lengviau atsikvėpti. „Šiuo metu Europoje kyla sienos, turime neišspręstą migrantų krizę, todėl, žinoma, į viską žiūrime su humoru. Juokas tau leidžia galvoti kitaip – jis suteikia galią. Žmonės yra drąsiausi, kuomet išdrįsta juoktis,“ – apie humoro svarbą kalba režisierė. „Belgų karaliaus“ humoras buvo nekaltas ir naivus, o „Imperatorius basas“ siūlo daugiau satyros ir siurrealizmo.

Politinę satyrą Lietuvos kino teatruose žiūrėkite nuo rugpjūčio 21 d., išankstinis seansas su komiko Olego Surajevo siurrealistiniu performansu – „Kine po žvaigždėmis“ Vilniuje rugpjūčio 20 d.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių