Iššūkių metai

Laidų vedėja atvirai džiaugiasi, kad jai teko garbė kartu su kolegomis kurti naują muzikinį televizijos kanalą iš pagrindų. "Derinome logotipus, televizijos ženkliuką, užsklandas… Mes kurdavome, LNK grupės vadovai tvirtindavo, bet tai buvo didelis kūrybinis iššūkis", – šypsosi M.Silickaja-Šmatavičienė.

"Taip pat buvo daug kitokių darbų, pavyzdžiui, susisiekti su pasaulinio lygio prodiuserinėmis kompanijomis, nes mūsų tikslas buvo ir yra legaliai transliuoti muzikinius klipus. Bendradarbiaujame su "Sony Music", "Warner Music" ir kitomis didžiausiomis kompanijomis, kurios pačios dabar mums siunčia savo naujienas", – dalijasi ji.

Dar viena svarbi užduotis buvo įtikinti lietuvius, kad 2TV bus kokybiškas televizijos kanalas ir kad šalies atlikėjai dalytųsi savo vaizdo klipais, kai tik jie yra sukuriami. "Pavyko tai pasiekti, net ir mano laidoje "Pagaminta Lietuvoje", kurioje kalbinu Lietuvos atlikėjus, praktiškai visi interviu metu pasako, kad pagaliau jie turi vietą, nekalbant apie "YouTube", kur galima parodyti savo kūrybą ne tik muzikine, bet ir vaizdo prasme. Muzikiniai klipai Lietuvoje vėl tampa svarbūs, nors pasaulyje visi nauji hitai įprastai turi klipus. Pastebėjau, kad kas tik Lietuvoje karantino metu išleisdavo dainas, net namų sąlygomis išleisdavo ir klipukus, kurie labai sėkmingai sukosi mūsų eteryje", – pasakoja į muzikos pasaulį pasinėrusi moteris.

Atvedė dainavimas

Patirtis 2TV nėra pirmoji M.Silickajos-Šmatavičienės pažintis su televizija – čia ji sukiojasi jau dešimt metų. O viskas prasidėjo nuo muzikinio projekto "Muzikos akademija 2", kuriame ji dalyvavo kaip atlikėja.

"Tada buvo begalė "Chorų karų". Vieno jų metu tiesiog garsiai pasisakiau, kad labai norėčiau dirbti televizijoje, apie tai svajojau nuo mokyklos laikų: man patinka organizacinis darbas, patinka gauti dėmesio – nemeluosiu. Kitą dieną man paskambino prodiuseris Andrius Urbanavičius, pas kurį ir vėl dirbu 2TV kanalo projektuose, ir pakvietė į darbo pokalbį. Tuo metu tai priėmiau kaip draugų pokštą, bet viskas pasirodė tikra", – prisimena ji.

Laisvalaikiu vesdavau renginius ir man atrodė, kad išbandyti save kaip mažo projekto vedėją būtų labai šaunu.

Pirmoji Marijos užduotis buvo interviu su Giedriumi Drukteiniu. "Man reikėjo jį pakalbinti, vėliau sėsti ir šifruoti tą interviu, paruošti reportažą. Nieko nemokėjau, bet labai pasisekė, kad šalia buvo kantrūs žmonės, kurie visko pamokė. Taip ir prasidėjo mano darbai TV3 laidoje "Be komentarų". Vėliau dirbau laidoje "Patys pačiausi", prie LRT, LNK projektų. Džiaugiuosi, kad prisidėjau prie daug muzikinių projektų, kaip "Chorų Eurovizija", "Vario audra" ar "Du balsai – viena širdis". Nuo muzikos toli nepabėgau, nes buvau vykdančioji tų projektų prodiuserė, kartu su Pauliumi Šinkūnu atlikėjams statydavome pasirodymus. Darbas prie įvairių projektų – įdomus ir kūrybinis", – pasakoja ji.

"Visada svajojau pabandyti vesti laidą, nes laisvalaikiu vesdavau renginius ir man atrodė, kad išbandyti save kaip mažo projekto vedėją būtų labai šaunu. Jau septynerius metus vedu "Vikingų loto" loteriją, su dainininku Deiviu teko vesti "Muzikines kovas" per "Lietuvos ryto" televiziją, o dabar stoviu prie 2TV laidų vairo. Svajonės po truputį pildosi", – priduria ji.

Į televiziją M.Silickają-Šmatavičienę atvedė dainavimas, jo aktyvios moters kasdienybėje vis dar yra. "Nenustojau vesti įvairių renginių, kuriuose sau leidžiu pasimėgauti muzika ir padainuoti žmonėms, bet profesionaliai to daryti nenoriu. Nusprendžiau, kad mano balsas nėra toks išskirtinis, kad galėčiau iš to gyventi, o jeigu su tokiu balsu norėčiau tik tuo užsiimti, tada tik tam ir reikėtų skirti laiką. Televiziniai užkulisiai man yra mielesni negu dainininkės karjera", – atvirauja ji.

Rankinės iš popieriaus

Tarp visų projektų ir veiklų M.Silickajos-Šmatavičienės gyvenime yra ir nuosavas verslas – jos kuriamos rankinės iš popieriaus, kuris yra gaminamas iš kultivuojamo pluošto ir nedaro įtakos miškų naikinimui. Kaip ji sako, turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų galvojęs, kad norėtų ką nors sukurti.

"Mano mama nuo vaikystės svajojo turėti savo kepyklėlę, bet jos svajonė neišsipildė. Aš irgi pasvajodavau, kad būtų smagu ką nors savo sukurti, kokį nors nedidelį versliuką", – neslepia ji.

"Lankiau dailės mokyklą, mano baigiamasis darbas buvo medžio drožimo darbai. Su piešimu tikrai turėjau reikalų. Vis galvojau, ką galima sukurti, buvo daug idėjų, kurios sukosi galvoje, bet liko neišsakytos ir ilgainiui jas įgyvendindavo kiti", – prisipažįsta M.Silickaja-Šmatavičienė.

Kartą viešint Italijoje jai užkliuvo jauki parduotuvėlė. "Tik tada aš nesupratau, ką ten pamačiau: rankinės, kuprinės, bet nesupratau, iš ko jos pagamintos. Be to, pasirodė brangoka, bet tai juk italai, pamaniau", – pamena ji.

"Po kelerių metų keliavome į Lenkiją, į grupės "Coldplay" koncertą, ir užsukome į parduotuvę, kuri, pasirodo, yra ta pati, kaip ir anąkart aplankyta Italijoje. Pardavėja buvo labai įtaigi, papasakojo, kad tai yra stebuklingas popierius, iš kurio galima gaminti rankines. Ši idėja man taip įstrigo, kad kol automobiliu važiavome iš Lenkijos į Lietuvą, užsisakiau įvairių šio popieriaus pavyzdžių ir pasigūglinau, kad tuo metu Lietuvoje niekas nebuvo pradėjęs gaminti tokių rankinių", – pasakoja M.Silickaja-Šmatavičienė.

"Pirmi bandymai buvo tragiškai juokingi, aš vis dar turiu tą pirmą pasiūtą kuprinę… Sunku buvo surasti siuvėją, kuri sutiktų pasiūti kuprinę iš popieriaus, nes visos klausdavo: "Kaip tai iš popieriaus?" Bet dabar turiu puikią siuvėją-technologę, su kuria kartu kuriame tas rankines, ji man labai padeda, ir štai jau ketvirti metai, kaip gyvuoja mano prekės ženklas "Tata Paper", – didžiuojasi moteris.

Verslininkė neslepia – reikėjo įtikinti žmones, kad lyjant ar sningant šios rankinės ar kuprinės neištirps. "Keliavau po muges, bendravau su žmonėmis. Kai kas užsisakydavo internetu ir gavę klausdavo: "Kokia čia medžiaga? Kaip man tą popierių nešioti? Kiek jis patvarus?" Šiuos daiktus galima skalbti, galima net ir lyginti", – tikina ji.

"Labai sveikinu tuos, kurie sugeba maksimaliai laikytis tvarumo kasdienybėje. Aš nesu iš tų, kurie 100 proc. atsiduoda ekologijai, nes tai yra labai sunki užduotis – negali būti tikras, kad avi batus ar dėvi drabužius, kurie yra absoliučiai ekologiški, kad niekas nebuvo išnaudojamas juos gaminant. Bet bent jau rankines ir kuprines iš mano bei artimųjų asortimento renkamės iš ekologiškų medžiagų. Stengiuosi užkrėsti savo artimuosius šia banga, taip pat rūšiuoti, kiek pavyksta", – sako aktyvi moteris.

Aktyvus poilsis

Televiziniai užkulisiai man yra mielesni negu dainininkės karjera.

M.Silickaja-Šmatavičienė tikina esanti priklausoma nuo saulės, todėl labai laukia šilumos ir vasaros.

"Esu vandenlenčių sporto gerbėja, labai didžiuojuosi savimi, kad užsirašiau į "Boards for chicks" merginų komandą, kurioje treniruojasi tik merginos. Vandenlenčių parkuose jau labai drąsiai lipu praktiškai ant visų figūrų. Didelių triukų, salto nedarau, bet labai užtikrintai jaučiuosi ant vandens. Pasižiūriu pasibaigus vasarai į kūną ir galvoju: geriau nei bet kokia sporto salė. Be to, visus stresus pamirštu – šis sportas puikiai pravėdina galvą ir mintis", – juokiasi ji.

Žiemą sportiška moteris slidinėja snieglente, ji renkasi aktyvų laisvalaikį. "Net ir 2TV laidos yra susijusios su mašinomis. Su vyru turime bendrą pomėgį pasivažinėti džipais bekelėmis, po miškus, papulti į įdomesnes situacijas, kai reikia vieniems kitus traukti iš rimtų balų, pasivaržyti", – pasakoja ekstremalė.

"Man patinka aktyvus laisvalaikis, bet norisi ir ramybės – filmų pažiūrėti, knygų paskaityti ir su savimi pabūti. Dabar kaip tik ir yra toks metas", – pastebi pašnekovė.