Kelionėje į Archangelską paaiškėjo, kaip rusai myli V. Putiną

Individualios įmonės savininkas Rytis Pilkauskas, su draugu Andrium Urnikiu motociklais keliavę iki Rusijos Archangelsko srities, stengėsi aplenkti magistralinius kelius. Beveik 6 000 km, vyrai įveikė daugiausia žvyrkeliais ir pamatė tikrąją Rusiją.

Žvyrkelis, asfaltas, vėl žvyrkelis

41 metų Ryčiui ir 33-ejų Andriui padėjo verslininko draugai – Sankt Peterburgo klubo „Berloga“ (liet. Irštva) motociklininkai.

„Jų patarimai buvo labai naudingi keliaujant iki Archangelsko srities, kurios plotas beveik tris kartus didesnis už Prancūzijos. Draugai susisiekė su kolegomis motociklininkais skirtinguose miestuose, ir jie mus priimdavo nakvynei, pavalgydindavo, iškūrendavo pirtį“, – padedamas draugų motociklininkų iš Rusijos, pernai R.Pilkauskas motociklu dvi savaites per Rusiją keliavo iki Norvegijos.

Rytis tvirtino, kad rusams, ypač mažųjų miestų ir kaimų, dar būdingas nuoširdumas ir draugiškumas.

„Bet keliai – baisūs, – pabrėžė R.Pilkauskas, norėdamas pamatyti tikrąją Rusijos vengęs automagistralių. – Penki kilometrai – asfalto ir staiga – žvyrkelis. Jo 30 km, po to – vėl asfaltas. Dėl to važiavome ne daugiau kaip 60 km per valandą. Ypač po pirmojo susidūrimo su vietos policija.“

Vietoj numerių – jaunavedžiai

Vos įvažiavę į Rusiją, vėluodami į susitikimą sutartu laiku, tiesiu, asfaltuotu keliu jie paspaudė iki 100 km per valandą. Iš pakelės miškelio iššoko policininkai.

„Prasidėjo derybos, nes paaiškėjo, kad nepastebėjome greitį ribojančio ženklo – “40„, – vėliau rusai baikeriai lietuvius mokė, kad nereikėjo sustoti. – Iš kiekvieno reikalavęs po 50 eurų, policininkas galiausiai sutiko paimti 1 000 rublių – apie 80 litų, nes daugiau grynųjų neturėjome.“

Dar viena nemaloni situacija nutiko, kai netoli provincijos miesto Krasnoboro lietuviai pavijo ne savo kelio juosta lėtai važiuojantį baltą automobilį. Jis neleido aplenkti. Vietoj automobilio valstybinių numerių puikavosi užrašas „Jaunavedžiai“.

„Rusijoje nekart teko matyti, kad susituokusi pora vestuvių ar kitą dieną ant numerių užklijuoja tokį užrašą, – aiškino R.Pilkauskas. – Garsiniu signalu privertėme jaunavedžių automobilį pasitraukti į šoną ir mus praleisti, bet jį aplenkę sulaukėme už vairo sėdėjusio jaunikio pykčio – automobilis mus vijosi iki miestelio.“

Ekskursija uždarame mieste

Laplandijoje Rytis mielai aplankė Senelio Šalčio (sovietiniais laikais sugalvoto personažo) būstinę.

„Vaikams, žinoma, tai itin smalsu. Bet ir mums buvo įdomu apsilankyti raštinėje, pamatyti Seneliui atsiųstus laiškus, jo lovą, drabužinę. Snieguolės vedžiojo po įvairias patalpas, o pabendravę su pačiu Seneliu sužinojome, kad jis tris kartus lankėsi Klaipėdoje“, – juokėsi Rytis.

Dar vienas įdomus objektas – administracinis ir gyvenamasis kosmodromo “Pleseck” centras.

Lietuviai apsigyveno pas vieną baikerį 8 000 gyventojų turinčiame Plesecko miestelyje. Jiems buvo suorganizuota nelegali ekskursija į uždarą miestą Mirną.

Dalį kelio iki Mirno lietuviai su juos lydėjusiais rusais ėjo pėsčiomis. Prie miestelio jų laukė automobilis. Rytis ir Andrius sužinojo, kad 100 km spinduliu yra 17 paleidimo aikštelių, iš jų kas mėnesį pakildavo apie 60–70, o dabar kas savaitę – po 3–4 palydovus. Apie 30 tūkst. gyventojų miestas – tvarkingas, gan modernus, jame daug parkų.

Lietuviai apgailestavo, kad taip ir nepamatė Gintaro kambario rūmų: paskutinis mėnesio pirmadienis – sanitarinė, o antradienis – poilsio dienos.

Ginklai ir virduliai

Tula – gan niūrus miestas, abiejose pagrindinio kelio pusėse – vien fabrikai. Buvęs labai svarbus Rusijai gynybinis miestas garsėja pramone ir ginklų gamyba.

„Moderniame ginklų muziejuje sužinojome, kad dar XIX a. čia pagamino milijoninį šautuvą“, – pasakojo Rytis ir pabrėžė, kad Tula nuo seno garsėja ir virdulių gamyba.

Daug fabrikų ir Severodvinske. Miestas prie Baltosios jūros garsėja laivų, ypač atominių, gamyba. Prie pat jūros – daugiausia devynaukščių kvartalas. Beje, daugumoje Rusijos miestų nekilnojamasis turtas nėra taip atpigęs kaip Lietuvoje.

„Nakvodavome pas vietinius motociklininkus ar jų draugus, kurie mus priimdavo kaip brolius“, – pasakojo R.Pilkauskas.

Tiesa, jis neslėpė, kad šioje šalyje ne visur saugu. Vietiniai lietuviams pasakojo apie išpuolį prieš baikerį iš Minsko. Į jo palapinę, kurioje vyras nakvojo, naktį plėšikai įmetė dūminę šaškę. Taip minskietį išvilioję į lauką, jį sumušė ir apvogė.

Siūlė likti, žadėjo nuotakų

„Jaunimas – draugiškas, ypač jei bendrauji rusiškai, nepolitikuoji, – tokį įspūdį susidarė verslininkas iš Kauno. – Tik vyresnio amžiaus žmonės nepatenkinti, šlovina praeitį. Beje, didesnėje Rusijos dalyje Vladimirą Putiną ir jau mirusį prezidentą Borisą Jelciną vertina itin teigiamai, nes pastarasis, anot vietinių rusų, padėjo išgelbėti šalį nuo visiškos griūties, o Putinas reikalingas, nes Rusijai reikia kietos rankos.“

Rytis ir Andrius sutiko žmonių, kurie puikiai pažįsta Lietuvą. Vienas motociklininkas iš Alytaus jau 20 metų gyvena Rusijoje, kitas vyras, rusas, 18 metų Vilniuje dirbo taksistu. Vieni Lietuvoje tarnavo armijoje, kiti turėjo draugų lietuvių, tarnavusių Rusijoje.

Rusaitės? Nuotykių lietuviai nepatyrė, nors jiems siūlė likti, žadėjo rasti nuotakų. Beje, motociklininkai pastebėjo, kad šioje šalyje jos itin puošiasi ir gatvėse labai mažai moterų su džinsais ar kelnėmis: net ir nedailių kojų savininkės mėgsta mini sijonus.

Tiesa, lietuviai pasigedo kultūringumo aptarnavimo srityje. Kai Andrius paprašė patikslinti pietų sąskaitą, iš itin moteriškų formų padavėjos sulaukė pykčio protrūkio, nors paaiškėjo, kad ji suskaičiavo po kelis vienodus patiekalus. Parduotuvėje lietuviai sulaukė nepasitenkinimo, kai patys iš dėžės pasiėmė ledų porciją ir ketino sumokėti.

„Rusijoje kaimai merdi, tarp jų nėra kelių, žmonės emigruoja, keliasi į didesnius miestus. Vieną niūriausių matytų kaimų – Lipakovą pasiekti galima tik keltu. Kartą važiuodami pamatėme aprūdijusį traukinuką. Grįždami pasirengėme jį nufotografuoti, bet jo nebebuvo. Vėliau sužinojome, kad jis kursuoja tarp trijų kaimų.“


Patarimai skaičių kalba

14 dienų Rytis keliavo 2003 m. motociklu „Yamaha tdm 900“, Andrius – „Yamaha xtz 750“. Iš viso vyrai nuvažiavo 5 881 km.

Maršrutas: Kaunas–tranzitas per Lugą (Latvija, draugų šventė)–Sankt Peterburgas–Vytegra–Gakupsa (Karelija)– Pleseckas–Mirnas–Archangelskas, Severodvinskas–Krasnoborskas–Didysis Ustiugas (Senio Šalčio būstinė)–Vologda–Jaroslavlis–Sergijev Posadas (Maskvos priemiestis)–Tula–Viazma–Didieji Lukai–Daugpilis–Kaunas.

Benzino sunaudota 300 litrų. Rusijoje litras 92-ojo benzino kainuoja 2,20 lito. 95-ojo patarė nepirkti vietiniai, nes į jį pripilama chemikalų. Atokesnėse benzino degalinėse kartais benzino gali nebūti, todėl patariama važiuojant neišnaudoti iki paskutinio lašo.

Rusijoje negalima vairuoti išgėrus: kraujyje turi būti 0 promilės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Haris

Haris portretas
gera kelione

NA JAU

NA JAU portretas
labai pavirsutiniskas straipsniukas.Man teko buti tose vietose, bet pamaciau tikrai daug.

ugne

ugne portretas
geriau uzklaustumet-kaip mes mylim sawo politines prostitutes???butu zymiai idomiau...netiliu,kad ka nors lietuweleje domina rusu tautos meile putinui ar kitokiam weikejui.
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių