„Gustavo enciklopedijos“ receptas: nemoralizuoti ir džiuginti

"Kartais sako: tai, ką kalbate, rodote – pasenę. Bet tai yra autorinė laida, toks yra joje sukurtas mano pasaulis", – pabrėžia žurnalistas, legendinės laidos vaikams "Gustavo enciklopedija" kūrėjas Audrius Rakauskas. Laikai keičiasi, bet vertybės neturėtų keistis, sako jis.

Nebando įtikti

Kažkam, tikėtina, tai nostalgiškas šeimos ritualas: sekmadienio rytais vaikai apspitę televizoriaus ekraną, o mama ir tėtis, kurie kadaise patys žiūrėdavo "Gustavo enciklopediją", kepa blynus ir prie pusryčių stalo kviečia jau savąsias atžalas.

22 metus gyvuojančios laidos temų spektras platus – A.Rakauskas savo personažų lūpomis pasakoja apie įvairius istorijos momentus, asmenybes, architektūrą, gamtą. Šiame "Gustavo enciklopedijos" sezone daugiau dėmesio skiriama būtent jūrų gyvūnijai.

Laidos kūrėjas atviras – ilgiau nei du dešimtmečius kas savaitę sugalvoti vis naujų ir tam tikrus reikalavimus atitinkančių istorijų nėra paprasta. "Negaliu išsiplėsti vienoje temoje, nes laida susideda iš daugiau skyrelių. Stengiuosi palaikyti dinamišką kiekvieno sekmadienio kūrinėlio judėjimą. Tiesiog papasakoju istoriją, neanalizuoju, labai giliai nekapstau. Pasistengiu sudominti žiūrovą ir tiesiog džiuginti. Tikslas nėra kaip mokykloje išmokyti ar duoti išsilavinimą", – akcentuoja jis.

Man svarbu kurti taip, kad mane patį džiugintų. Laida turi būti kitokia, kad ją atpažintų tarp šimto kitų.

Keičiasi požiūris į aplinką, kartu – ir faktų pateikimas. A.Rakauskas naudojasi savo patirtimi, laidos struktūra tarsi iš pasąmonės išlenda, sako jis. "O temos keičiasi – moksle atsiranda naujovių, kažkas paneigia kokį nors faktą, kuriuo tikėjome trisdešimt metų, o dabar, pasirodo, yra visai kitaip – taip ir mėginu laviruoti. Bet man svarbu kurti taip, kad mane patį džiugintų. Laida turi būti kitokia, kad ją atpažintų tarp šimto kitų. Turi pasistengti atrasti save toje srityje, kurioje tavo gebėjimai geriausi, ir juos išnaudoti bei tobulinti. Tik taip galime pasiekti geresnių tikslų", – kūrybos subtilybėmis dalijasi žurnalistas.

"Kai kam kulinarinis laidos skyrelis labiausiai užkabinantis – Gustavas nukrito nuo kėdės, ir nieko daugiau nereikia. Bet ne visiems gal taip. Tai yra kaip mažytė puošmena ant pakuotės", – svarsto jis.

Pasak A.Rakausko, kiekvienas kūrėjas pažintines laidas konstruoja skirtingai, o jis savąsias pateikia būtent taip, kaip jam pačiam atrodo įdomiau. "Daug negalvoju, kaip kažkam būtų galima įtikti", – sako jis.

"Vienas žmogus manęs paklausė, kodėl "Gustavo enciklopedija" – tokia trumpa laida. Ji nėra trumpa, pusė valandos yra normalus formatas vaikams, o kad kažkam pasirodo, kad ji greitai praeina, yra geras ženklas. Su tokia produkcija dažnai pasitaiko tokia problemėlė – žiūri ir neužkabina, prailgsta, nesinori ir išjungi", – pastebi žanro klasikas.

LRT nuotr.

Piešti konstruktoriai

A.Rakauskas išskiria "Gustavo enciklopedijoje" pasirodančias jo paties pieštas animacijas. Jos artimos širdžiai, daug darbo per tiek metų į jas sudėta.

"Gal kažkam nepatinka, bet yra savas žiūrovas, jam aš ir kuriu. Kaip vienoje laidoje pasakiau: ačiū visiems, kurie esate su manimi, ir tiems, kuriuos džiugina tai, ką aš pasakoju, kaip pasakoju ir ką rodau", – į savo auditoriją dar kartą kreipiasi kūrėjas.

Šiandien žurnalisto sukauptų piešinių biblioteka – didžiulė. Tai ne tik personažai: jie tarsi savotiški piešti konstruktoriai. "Mes atradome tam tikrą animacijos stilių, kurį galima naudoti, kai jau yra nupaišyta daug dekoracijų – miškai, miestai, pastatai. Reikia konkrečios bažnyčios – pieši, ir ta bažnyčia niekur nedingsta. Metai po metų kaupiasi bagažas. Po dvidešimties metų piešimo istorijas pasakoti paprasčiau, mano manymu, pieštinės istorijos yra patrauklesnės", – sako A.Rakauskas.

Pieštinius pažintinius pasakojimus apie Lietuvos istoriją A.Rakauskas kuria su istorikų pagalba – kad neliktų istorinių klaidų. "Surinktą ir patikrintą informaciją reikia adaptuoti, kad tekstas būtų suprantamas vaikui ir tilptų į dvi minutes, pavyzdžiui, apie Molotovo-Ribentropo paktą, partizaninį judėjimą Lietuvoje, Sąjūdį – tokių istorijų gal 70 sukūrėme. Stengiuosi nepiešti primityviai – noriu, kad piešinys būtų patrauklus ir pasakojantis tikrą istoriją. Tarkime, jei pasakoji apie Antaną Smetoną, piešinys turi būti panašus į Antaną Smetoną. Vytauto Didžiojo laikų kariai turi būti panašūs į tų laikų karius, turėti atitinkamų detalių", – neabejoja jis.

"Namai, pilys, personažai yra kaip aktoriai, jų animacinių istorijų "Gustavo enciklopedijos" laidose dabar yra daugiau, bet tas istorijas reikia sugalvoti ir tai padaryti glaustai ir patraukliai – nelengva užduotis. Psichologiškai nelengva", – atvirauja A.Rakauskas.

Jis stengiasi, kad kiekviena pažintinė istorija nevirstų moralizavimu ar abėcėlės pasakojimu nuo A iki Ž. "Personažų lūpomis papasakojami tam tikri faktai ne vien apie istoriją, architektūrą, gamtą, literatūrą, bet ir apie tai, kaip turi bendrauti žmonės. Gal mano piešimo stilistika kažkam atrodo grubi, bet personažai labai pozityvūs, labai draugiški. Kartais pasibara, bet niekada nieko blogo vienas kitam nepadaro, neagresyvūs. Kaip sakė vienas mano personažas: mūsų apylinkėse policijos nereikia, nes visi žino, kaip reikia elgtis", – esminius gyvenimo principus savo žiūrovams nuo mažumės stengiasi perteikti laidos autorius. A.Rakauskas iš esmės kiekvieną savaitę visą laidą sukuria vienas, o jam talkina režisierius ir prodiuseris Vaidas Lekavičius.

"Stogo" neturi

A.Rakauskas neslepia, kad tenka išgirsti komentarų, jog tiek metų išlikti eteryje veikiausiai padeda pažintys.

"Kiekvienais metais vyksta viešas konkursas. Žmonės kartais sako, kad aš turiu kokių nors pažįstamų ar giminių, todėl taip ilgai laida rodoma. Esu ne kartą skaitęs tulžingų komentarų, kai dar žmonės galėjo rašyti bet ką ir jaustis nebaudžiami. Neturiu aš to "stogo". Daug pasikeitusių valdžių mačiau, o laida dar rodoma. Ir jei yra geresnių – parodykite, aš juk nesilaužiu per užrakintas duris, tik viską darau taip, kaip matau ir galvoju būtent aš", – atvirauja žurnalistas.

Pirmąkart personažas Gustavas pasirodė 1995 m. pradėtoje rodyti laidoje vaikams "Labas rytas suraitytas". Tačiau A.Rakauskas nenori, kad jį tapatintų būtent su Gustavu: "Man jis mielas, bet ir kiti personažai, kuriuos kuriu, ne mažiau mieli, pavyzdžiui, profesorius Kalėdauskas."

Šiandien pagrindiniai "Gustavo enkciklopedijos" žiūrovai yra maždaug nuo 5–6 iki 11 metų amžiaus. O ko nori šiandienos vaikai – klausimas sudėtingas, sako A.Rakauskas. "Kažin, ar jie pasakys, ko nori. Jie tiesiog laukia produkto, kuris nudžiugintų. Aš gal vis dar iš vaikystės neišlipu, bet emociniai dalykai labai svarbu", – tiki jis.

LRT nuotr.

"Žinau, kad dabartiniai vaikai neskaito knygų – tai nėra nei blogai, nei gerai, bet vis dėlto yra tam tikri klasikos kūriniai, kuriuos reikėtų perskaityti. Dabar vaikai labai išmanūs, gerai pažįsta kompiuterines programas, žino, kaip jomis naudotis, ir yra panirę į virtualų pasaulį. Bet vertybės ir mūsų nuostatos kažin ar keičiasi. Jos neturėtų keistis", – svarsto A.Rakauskas.

"Kartais sako: tai, ką kalbate, rodote – pasenę. Bet tai yra autorinė laida, toks yra joje sukurtas mano pasaulis", – pabrėžia pašnekovas.

Mano žiūrovų ratas mažėja – pagalvokite, kiek vaikų šiemet gimė, o kiek prieš 20 metų.

Laidas vaikams Lietuvos televizijose ant pirštų galima suskaičiuoti, ir jas transliuoja bene vienintelis nacionalinis transliuotojas, nes jis yra įpareigotas kurti tam tikrų reikalavimų produkciją vaikams. "Kitur tokių laidų nėra, nes nėra ir pirkėjo. Anksčiau dar būdavo laidų, dabar nupirkti animaciniai filmukai, kurie kaip masinė produkcija kainuoja pigiau nei autoriniai darbai", – realybę piešia A.Rakauskas.

"Mano žiūrovų ratas mažėja – pagalvokite, kiek vaikų šiemet gimė, o kiek prieš 20 metų", – priduria jis.

Visas gyvenimas

A.Rakauskas pastaruoju metu nepalaiko tiesioginio ryšio su savo auditorija. "Anksčiau dalyvaudavau renginiuose, bet aš nesu tas žmogus, kuris dirba su vaikais. Neringa Čereškevičienė iš "Tele Bim-Bam" dirbo su vaikais, jie buvo laidos dalis, dainininkai", – primena kūrėjas.

"Dabar apskritai mažai kur išeinu – gal ir COVID-19 prie to prisidėjo. Aš nieko nematau – yra darbas ir yra mano asmeniniai reikalai. Be to, ir amžius daro savo darbą, apsisukimai po truputį lėtėja", – apie gyvenimą kalba jis.

Darbas A.Rakauskui – visas gyvenimas. "Kartą žmogus, kuris dirbo šaltkatviu, tris kartus klausė, ką aš dirbu. Pasakiau, kad esu žurnalistas, renku informaciją, po to pateikiu žiūrovams – vaikams. O jis dar kartą klausia, tad ką aš iš tikrųjų dirbu, nes, suprask, tai – ne darbas. Bet visas tas į laidą sudėtas darbas ir esu aš", – mintimis apie darbą dalijasi pašnekovas.

"Anksčiau turėdavau papildomų projektų, dabar jau nieko kito nebedarau. Gyvenu prie miško, tėvo paliktame sodelyje Vinciūniškėse, netoli Vilniaus. Čia turiu medinę trobelę, čia šalia paukščiukai čiulba ir medžiai siūbuoja…" – kiek stabteli A.Rakauskas.

Nuolatos čia sukdamasis jis visą laiką ir galvoja apie naujas "Gustavo enciklopedijos" laidas, jų scenarijus, personažus. "Žiūriu įvairią dokumentiką, atsirenku, kas, mano nuomone, yra kokybiška, bandau kritiškai žiūrėti į informaciją. Nėra taip, kad specialiai žiūriu, pvz., "Youtube", kad idėjų pasisemčiau – man tiesiog įdomu. Taip atsiranda paralelinės mintys, susidėlioja iš visokių faktų ir atsiranda naujos ašys", – pasakoja kūrėjas.

"Gamtoje gyvenu, vaikštau iš vieno kampo į kitą. Mano amžiaus žmogui svarbu daug vaikščioti ir iš tikrųjų jaučiu malonumą vaikščiodamas. Bijau automobilių, kažkoks psichologinis dalykas, bet mėgstu eiti pėsčias – o tada irgi gimsta idėjos", – sako A.Rakauskas.

"Gustavo enciklopedijos" autorius pabrėžia, kad vis dar turi sumanymų laidoms ateičiai: "Dar nesu visiškai išspaustas kaip kokia citrina."



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuostabi laida

nuostabi laida portretas
Kur gauti irasus visu laidu? Ar negaletu LRT ar kas juos kazkaip isleisti? Manau, ne vienas nupirktu
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių