Etiketo žinovas A. Lydeka: nesame oficialūs „diedai“ ir tetos

  • Teksto dydis:

Neretai vyras, atidarydamas duris moteriai, rizikuoja būti nesuprastas – lyčių bendravimo modelis yra pasikeitęs ir tai, kas buvo įprasta anksčiau, šiandien gali sulaukti kritikos.

Dabar tapo įprasta „pamiršti“ paduoti moteriai paltą ar švarką, kavinėse mokėti kiekvienam už save: moterys nori būti stiprios ir neretai jautriai priima seniau įprastus vyriško dėmesio ženklus.

Šio sekmadienio laidos „Pasaulis pagal moteris“ svečias – etiketo ir protokolo žinovas Arminas Lydeka – pastebi, kad moteris gali nesutikti eiti pro vyro pravertas duris ir net supykti, kad neva laikoma silpnesne, tačiau toks vyriško dėmesio rodymas, anot svečio, nėra blogas. Moteris, anot A. Lydekos, ėmusi kritikuoti pro duris ją praleidžiantį vyrą, tiesiog bus labai neišmintinga, juk tai tėra pagarbos ženklas.

„Vyrui tai gali būti net įžeidimas, juk jis norėjo pademonstruoti pagarbą šalia esančiam žmogui. Lygiai taip pat iš pagarbos vienas vyras gali atidaryti duris kitam vyrui ir pasiūlyti eiti pirmam“, – apie etiketo niuansus kalba laidos svečias.

Och, rūta žalioji...

Laidos vedėjos Kristinos Rimienės paklaustas apie vaikus ir etiketą bei gerą elgesį, laidos svečias pabrėžė, kad šeimoje būtina mokyti vaikus gerbti šalia esančius žmones, ypatingai skirtingų lyčių. Pagarba neapsiriboja vien kultūringu elgesiu, tai ir mokėjimas bei žinojimas, kur ir kaip dera kalbėti.

Jei kaip kalbos iliustraciją, išreikšdami emociją ištarsime: „och, rūta žalioji“ – kas tame blogo, kad kalbame emocionaliai, kad nesame visi pikti, oficialūs „diedai“ ir tetos, kalbantys tik biurokratine, sausa kalba?

Anot A. Lydekos, kuo geriau esame įvaldę kalbą, tuo geriau atrodome ir aplinkiniams pademonstruojame, kad esame kultūringi, raštingi bei išsilavinę žmonės. Tačiau nereikia baimintis trumpinių, tarptautinių žodžių, svarbu suprasti, kur, kokius ir kada juos reikia vartoti, kaip ir... keiksmažodžius.

„Keiksmažodžiai yra kalbos sudėtinė dalis, tačiau jei jie savo kilme ir reikšme yra šlykštūs, be abejo, stengiamės jų nevartoti ir negatyviai žiūrėsime į tą, kuris juos vartoja. Tačiau jei kaip kalbos iliustraciją, išreikšdami emociją ištarsime: „och, rūta žalioji“ – kas tame blogo, kad kalbame emocionaliai, kad nesame visi pikti, oficialūs „diedai“ ir tetos, kalbantys tik biurokratine, sausa kalba?“, – ironizuos etiketo žinovas.

Žaidimo taisyklės visiems vienodos

Laidoje bus aptartas ir aprangos kodo reikalavimas – vedėja domėsis, ar vaikams ir paaugliams taip pat galioja aprangos kodas. Į tai svečias atsakys konkrečiai – aprangos kodas, kaip ir kalbos vartojimas, turi atitikti laiką ir vietą, o kiekviena kultūringa šeima turi įdiegti savo atžaloms tam tikras sociumo žaidimo taisykles.

„Paaugliai taip pat turi rengtis pagal aprangos kodą. Suprantu, kad jaunimas dažnai protestuoja: čia jūs, seniai, susigalvojote taisykles, aš nenoriu taip gyventi, noriu kitaip, deja, neturime tokių galimybių, kad renginyje būtų sukurtos kitos taisyklės vaikams ar paaugliams“, – paaiškins A. Lydeka.

Aišku viena – visiems tos taisyklės yra vienodos ir nuo tėvų auklėjimo priklauso, kiek vaikai jas žino ir kaip jų laikosi.


Šiame straipsnyje: Arminas Lydekaetiketaselgesys

NAUJAUSI KOMENTARAI

Arteja

Arteja portretas
rinkimai. Nuobodu...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių