Oro uostui – popiežiaus vardas

Kad ir iš kur skristum į Azorus – iš Londono ar Lisabonos, o gal iš kito Atlanto kranto – Niujorko ar Toronto, neverta primokėti už vietą prie lango: didžiąją dalį kelionės vaizdas tas pats – kiek akys aprėpia, tik vanduo.

Devynios didesnės šio vulkaninės kilmės archipelago salelės ir dar daug mažutėlių – viduryje vandenyno: apie 1400 km nuo Europos – Portugalijos, apie 2000 km nuo Šiaurės Amerikos – Kanados ir apie 1500 km nuo Afrikos – Maroko. Dvi iš devynių salelių jau remiasi į Šiaurės Amerikos tektoninę plokštę, kitos išsibarsčiusios Eurazijos ir Afrikos plokščių sandūroje.

Vis dėlto politiniame žemėlapyje tai – Portugalija, ES. Tad valiuta ta pati, jokių papildomų rūpesčių dėl pasų kontrolės, o santykinai pigusis "Ryanair" nuo Vilniaus su persėdimu čion gali atskraidinti už maždaug 100 eurų į vieną pusę vasarą, o žiemą ir dar pigiau, jei, žinoma, bilietu pasirūpinsi iš anksto.

Taigi beveik penkios valandos iš Hahno (Frankfurto) arba keturios iš Stanstedo (Londono), ir čiūžt ant didžiausioje iš devynių San Migelio saloje įsikūrusios Azorų sostinės Ponta Delgados oro uosto nusileidimo tako. Beje, religingieji azoriečiai oro uostą pavadinę 1991 m. čia viešėjusio popiežiaus Jono Pauliaus II vardu.

Lygina su puse pasaulio

Šios salelės poetiškai vadinamos vandenyne pabirusiais smaragdais ar sustingusios lavos trupiniais. Išties labai realus pojūtis, kad esi ant vos įžiūrimo žemėlapyje taško vandenyno platybėse, kai vos pavažiavus kelis kilometrus nuo Atlanto San Migelio salos pietiniame krante jau atsiveria mėlyna begalybė šiauriniame, mat salos plotis vos 14 km. Ką jau kalbėti apie mažiausią, Korvo salą, kurios ilgis vos 4 km, o plotis tik kiek daugiau nei 6 km.

Bet rengiantis kelionei negalėjau suprasti, kodėl Azorus, kaip reta kokią kitą kelionių kryptį, keliautojai taip linkę lyginti su kitomis šalimis. Sako, Islandija, tik šiltesnė, ar kad tai – Europos Havajai.

Azorai tikrai pranoksta Islandiją orais: čia klimatas subtropinis, pro salas sukanti Golfo srovė garantuoja šilumą ir žalumą ištisus metus. Žiemą vidutinė temperatūra apie 17 laipsnių, vasarą – apie 25. Tiesa, nuo rugsėjo iki kovo dažnesni lietūs, vėjai ir ūkai, tarsi po vualiu paslepiantys salos gamtos grožybes. Bet ir vasarą, kaip juokauja vietiniai, per vieną dieną gali pasikeisti visi metų laikai. Islandiją primena ir kunkuliuojantys, šnypščiantys, garuojantys tvenkinukai, fumarolės, kurias, lyg būtų pašvinkę visos vištidės kiaušiniai, pirmiausia užuodi.

Vis dėlto tenka pripažinti: Azorų terminiai stebuklai prieš Islandijos ar juo labiau JAV Jeloustouno atrodo kuklūs. Stulbina Caldeiro Velha karštas krioklys, bet, pavyzdžiui, Hamamato oazėje Jordanijoje tokių – per šimtą. Nors Azorų kriokliai įspūdingi, toli gražu neprilygsta ir Argentinos ar Islandijos vandens stichijai.

Viskas – vienoje saloje

Tikinama, kad banginiams stebėti Azorai tobuli, mat šalia eina šių vandens milžinų migracijos kelias. Vis dėlto tai tikrai ne vienintelė vieta, kur gali juos pamatyti.

Kaip ir dėl nardymo – siūlydami išsinuomoti nardymo įrangą vietiniai įspėja, kad tokių reginių kaip Raudonojoje jūroje nesitikėtum, nors pažiūrėti verta.

Tikrai yra į ką pažiūrėti ir čia – ne tik į gyvąją gamtą, bet ir sustingusios lavos povandeninius labirintus, juolab Atlantas čia toks švarus, kad matomumas siekia iki 30 m.

Populiarus mitas, kad Azorai – tai, kas liko iš Atlantidos, taip pat kažin ar galėtų būti teisybė net ir tuo atveju, jei tas žemiškasis rojus tikrai būtų egzistavęs. Vargu, ar dievai būtų galėję nubausti tokius dievobaimingus žmones kaip azoriečiai, pristačiusius daugybę bažnyčių, o šalia kiekvieno namo durų įmūriję kurio nors šventojo paveikslėlį.

Atostogos Azoruose – gamtos, o ne paplūdimių mylėtojams. Kaip, beje, ir ne architektūros, nes užstatyta vos apie 5 proc. salų teritorijos.

Vis dėlto pripažinus, kad pasaulyje yra labiau aikčioti verčiančių gamtos ar žmogaus kūrinių, tik pačiuose Azoruose randi atsakymą, kodėl šias salas visi linkę su kažkuo lyginti – juk visa tai, su kuo lyginta keliuose žemynuose, galima rasti net vienoje mažytėje salelėje.

Panoraminių vaizdų kolekcijos

Paprastai vos ne 5 tūkst. km skrendi pamatyti kažko dramatiškai egzotiško. Azorams, pradedant jų klimatu, tinka žodis "švelnus". Turistai, kurių koncentracija čia, ačiūdie, nėra tokia didelė kaip Paryžiuje ar Barselonoje, paprastai kaip užhipnotizuoti stebi horizontus, atsiveriančius iš daugybės apžvalgos aikštelių. Atostogas Azoruose iš dalies galima apibūdinti būtent kaip keliavimą per apžvalgos aikšteles. Bet kuriame taške dieviškai gražus peizažas turbūt ir yra tai, kas Azoruose unikalu.

Žalios kalvos su daugybe besiganančių karvių (juokaujama, kad San Migelyje jų daugiau nei žmonių), išraižytos gilių griovų, su mėlynų ar žalių akių ežerais užgesusių ugnikalnių krateriuose, įrėmintos juodos lavos uolėtais skardžiais ir tarpekliais, kuriuose šniokščia kriokliai, kai kurie – karšto vandens. Ir visa tai – vandenyno mėlio fone.

O dar – gausybė žiedų. Ne veltui hortenzijos – šalia banginių, ananasų, ežerų dvynių skirtingos spalvos akimis, krioklių ir karvių – kaip šių salų vizitinė kortelė žydi ant daugelio suvenyrų. Pakelėse jos taip subujojusios, kad važiuoji it žydinčiu labirintu. Klesti ir kitos gėlės, pavyzdžiui, azalijas mes puoselėjame vazonėliuose, o čia jų krūmai peraugę vidutinį lietuvio ūgį.

Be kita ko, peizažų ir hortenzijų grožis – viena didžiausių grėsmių vairuotojui (o be išsinuomoto automobilio čia būtų komplikuota, nebent brangokai mokėsi kelionių agentūrai). Kelių danga čia puiki, bet vairavimą sunkina ne tik serpantinai ir rūkai aukštesnėse vietose, bet ir tai, kad dauguma eismo dalyvių – tokie pat grožio kolekcininkai, tad patekę kad ir į hortenzijų rojų ar pamatę pribloškiančią panoramą, staiga mina ant stabdžių.

Romantiška dvynių istorija

Atostogų Azoruose darbotvarkė maždaug tokia: pasirenki, kuria kryptimi tą dieną važiuosi, sustoji pasigrožėti panoramomis, pėsčiųjų takais nusileidi iki ežerų, krioklių, vandenyno ar žaviojo Arnelio švyturio prie Nordeste miestelio.

Paskui vaikštai po kokį parką, pavyzdžiui, Terra Nostra prie Furnaso. Parkai tikrai pribloškia nematyta augmenija – vešlūs subtropinių miškų medžiai, nematyti augalai – per pusšimtį augalų rūšių – endeminės, tai yra jos auga tik čia.

Gali daugiau laiko skirti pėsčiųjų žygiams ar plaukti stebėti banginių, išbandyti kanojas, pasigrožėti peizažais iš parasparnio, kopti į uolas.

Vadinamieji privalomi objektai, žinoma, prasideda nuo ežerų dvynių – vieno mėlyno, kito žalio – prie Sete Sidadeso miestelio. Romantiškas mitas pasakoja, kad vietos karaliaus duktė įsimylėjo piemenį, bet tėvas jai liepė tekėti už kaimyninės šalies princo. Išmeldus paskutinį susitikimą su mylimuoju, abu taip plūdo ašaromis, kad karalaitė priverkė mėlyną, piemuo – žalią ežerą, kurie amžiams liko greta.

Privalomi taškai

Azorų vizitinė kortelė – ir į tris ežerus atsiveriantis vaizdas nuo Boca do Inferno apžvalgos aikštelės, beje, gerokai paslėptos nuo turistų. Įspūdinga Fogo lagūna – aukščiausiai kalnuose. Serpantinais kylant ja pasigrožėti viršukalnėje nuo apžvalgos aikštelės matai tik akliną rūko šydą ir tik pavažiavus žemyn ežeras gražuolis išnyra visu grožiu. O tarp daugybės apžvalgos aikštelių į vandenyną viena gražiausių – Santa Iria. Unikalūs ir Azorų lavos tuneliai, San Migelio saloje toks prie pat Ponta Delgados.

Žinoma, nepraleidžiami karštieji San Migelio taškai prie Furnaso miestelio ir Fogo ežero. Maudynės Terra Nostra parko prie Furnaso viduryje telkšančiame gelsvo atspalvio terminio vandens tvenkinyje, karštas natūralus krioklio dušas ir mirkimas netoli Fogo ežero Caldeiro Velha baseinėliuose girdint, kaip vos už poros metrų kitame burbuliuojantis vanduo tiesiog verda – įsimintini potyriai. Šiltos maudynės įmanomos ir Atlante: Ponta da Ferraria apylinkėse į vandenyną ištekančios karštos povandeninės versmės jį pašildo per atoslūgius.

Bet galima maudytis ir Atlanto užutekyje tarp juodų uolų ar šalia įrengtuose baseinuose su okeano vandeniu. Tikrai verta kateriuku (trunka apie 10 min. nuo Vila Franca Do Campo prieplaukos) nuplaukti į Ilheu da Vila salytę. Iš paukščio skrydžio ji atrodo kaip nedidelis amfiteatras, nuo vandenyno mūšos saugantis taisyklingo apskritimo formos baseiną. Šis dūsauja pro uolų plyšius prasiskverbiančio vandenyno ritmu, o bangų, patekusių į tarpeklių nelaisvę, garsas primena griaustinį. Visur kabo įspėjimai per daug nepriartėti prie vandenyno, nes galinga banga gali nušluoti nuo uolos.

Kulinarinės vertybės

Azorai – vienintelė Europoje vieta, kur auginami ananasai, vis dėlto vertėtų patikslinti – šiltnamiuose, nes šilumos augti natūraliai neužtenka. Jie vos ne perpus mažesni nei įprasti lietuviškuose prekybos centruose – vidutiniškai sveria apie kilogramą, o, pasirodo, tokiam liliputui užauginti reikia dvejų metų. Bet skonis –  dieviškas. Ne veltui 1850 m. Arrudos plantacijoje pradėtais auginti ananasais jau po dešimtmečio gardžiuotasi net Anglijos karališkose puotose.

Atostogų Azoruose meniu, žinoma, – ir kulinarinės vertybės. Negali praleisti malonumo kokiame vietos restoranėlyje, kad ir vos ne kabančiame virš vandenyno, suvalgyti jūros gėrybių ar šviežiai iškeptą žuvį, o šalia Furnaso ar Lombado – vietinį delikatesą "Cozido" – maždaug į metro gylio duobę įkaitusioje žemėje įstatytame puode šešias septynias valandas troškintos mėsos, dešros, bulvių, kopūstų, morkų. Ir pasimėgauti vietos salų – Terseiros, Piko ar Grasiozos – vynu.

Taigi atostogos Azoruose – gamtos, o ne paplūdimių mylėtojams. Kaip, beje, ir ne architektūros, nes užstatyta vos apie 5 proc. salų teritorijos. Bet mėgstantys statinius, turėtų pamatyti Seniausią salyne Terseiros salos miestelį Angra do Heroismo, kuris įtrauktas į UNESCO sąrašus.

Švenčių kalendorius

San Migelio salos miestukai taip pat tikrai mieli, su daugybe maldos namų, gatvelėmis, grįstomis kiekviena kitu lavos akmenėlių piešiniu.

Sostinė Ponta Delgada tikrai verta bent vienos dienos. Čia daugybė bažnyčių, o Vilties Mergelės vienuolyne ir bažnyčioje, pastatytoje 1541 m., saugoma šventa statulėlė, XVI a. atvežta iš Paryžiaus, dėl kurios piligrimai į Pontą Delgadą atvyksta iš viso pasaulio. Ją pamatyti galima kasdien tik vieną valandą, o kartą per metus ji nešama procesijoje per visą miestą.

Beje, atostogų laiką verta paderinti ne tik prie oro, bet ir švenčių kalendoriaus. Viena iš didžiausių atostogų atrakcijų buvo nuo XVI a. kasmet rengiama Sanjoanino, ar tiesiog Joninių šventė Vila Franca Do Campo – buvusioje Azorų sostinėje, kol jos 1522 m. nesugriovė milžiniškas žemės drebėjimas (beje, pastarąjį kartą ugnikalnis Azoruose buvo išsiveržęs buvo ne taip seniai – 1957 m. Fajalo saloje). Pasipuošusio miesto centrinėje gatvėje sutūpę ant atsineštų sudedamųjų kėdučių, užlipę ant visų įmanomų plokštumų šimtai žmonių kelias valandas laukė šventinio parado, kuriame pasidabinę ryškiaspalviais tautiniais drabužiais kelias valandas dainuodami ir vis sustodami pašokti žygiavo vietos įstaigų ir miestelių atstovai, kiekvienas su savo pučiamųjų orkestrėliu.

Kiek ir už kiek

Savaitės tik vienoje iš devynių San Migelio saloje tikrai nebuvo per daug. Tegu neapgauna nedideli atstumai: nors salos išmatavimai 64x14 km, važiuoti serpantinais, pasivaikščioti, maudytis, mėgautis maistu reikia laiko. Vis dėlto atstumai tokie, kad verta apsistoti salos viduryje ir iš ten kasdien keliauti.

Nakvynės kainos vidutinės klasės viešbutukuose ar AIRBNB siūlomuose apartamentuose nesiskiria nuo žemyninės Europos, automobilių nuoma, ypač mechaninės pavaros, pigesnė. 95 benzino litras – 1,45 euro.

Maudynės karštose versmėse su parkų šalia jų lankymu kainuoja apie 8 eurus, tiek pat – ir nuplaukti į salelę Ilheu da Vila.

Šviežiai iškepta žuvis su garnyru restoranėlyje ant vandenyno kranto – 15 eurų, jūrų gėrybių porcija – 6–9 eurai. Stebėtinai brangūs vaisiai (išskyrus apelsinus) ir daržovės – vietiniai ananasai apie 7 eurus už kilogramą, pomidorai – 1,80 euro. Brangi duona – gali būti ir 3 eurai už nedidelį kepaliuką. Bet vynas tikrai pigus: už porą eurų gali mėgautis portugališko vyno "Vinho Verde" buteliu, bet gali rasti ir perpus pigesnio.

Salos išsibarsčiusios net 650 km atstumu, turi oro uostus, tačiau skrydžiai gana brangūs. Tarp kai kurių yra susisiekimas ir vandens keliu. Ar verta bandyti aprėpti kelias, nuomonės skiriasi. Vieni tikina, kad viską, kas yra kitose, bent iš dalies gali rasti San Migelyje. Kiti tvirtina, kad privaloma aplankyti Piko salą su 2351 m ugnikalniu ir dar bent tris, iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo: Terseirą, Korvo  ir Grasiozą. Gal tai kitų atostogų maršrutas, bandant dar kartą patekti į rojų?

Faktų kalba

* Azorų salos – Ilhas dos Acores, išvertus iš portugalų kalbos reiškia Vanagų salos.

* Vos 2346 kv. km ploto devynios gyvenamos vulkaninės kilmės salos ir gausybė mažyčių negyvenamų Atlanto vandenyne išsidėsčiusios 650 km ilgiu apie 1400–1500 km nuo Europos ir apie 2000 km nuo Šiaurės Amerikos.

* Sostinė – Ponta Delgada yra didžiausioje salyno saloje San Migelyje.

* Renkamas 52 narių parlamentas, yra vietos valdžia.

* Salose gyvena apie 260 tūkst. gyventojų.

* Salų ekonomika didele dalimi remiasi turizmu, taip pat žvejyba ir žemės ūkiu (vynuogių, citrusinių vaisių, kukurūzų, kviečių, cukranendrių auginimas, gyvulininkystė). Kol nebuvo uždrausta, verstasi banginių medžiokle.