Kukli kačiuko šakelė, šluotelė želmenų, pavasarinės gėlės žiedelis – paprasčiausi pavasarį, atgimstančią gamtą liudijantys ženklai gali tapti originaliais ir stilingais velykinės namų puošybos elementais.

Prisimenant tradicijas

Velykų pasiruošimui, namų dekoravimui mūsų protėviai teikdavę ypatingą reikšmę. Tačiau anuometė puošyba būdavusi kukli ir saikinga. Langai, lentynėlės būdavo dabinami balto popieriaus karpiniais, kurių ornamentikoje sumirgėdavo gėlių žiedai, paukščiai bei kiti atgimstančios gamtos motyvai. Pavasarinę žalumą namuose atstodavo daigintos avižos ar kviečiai, sulapojusios beržų šakelės. Svarbiausias šventės akcentas – velykiniai margučiai. Patys gražiausi velykaičiai būdavo sudedami į vadinamąjį kiaušinyką – Velykų eglutę. Prie vienos tiesios medžio šakos būdavo rišamos eglės šakelės ir iš jų formuojamas medelis, o šiame – lizdeliai kiaušiniams. Paprastai į juos būdavo įstatomi 9 ar 12 kiaušinių, nes šie skaičiai laikyti magiškais, nešančiais laimę. Toks medelis dar būdavo puošiamas išsprogusiais žilvičio kačiukais, popierinėmis gėlėmis, paukštelių formos sausainiais. Tikėta, kad kiaušiniai nuo šio medelio neša laimę ir sėkmę.

Neatitolti nuo gamtos

Genialumas paprastume, įsitikinęs klaipėdietis floristas Sigitas Kaminskas, siūlantis neišradinėti naujų dviračių, o verčiau atsigręžti į šimtmečiais protėvių puoselėtas tradicijas.

Tad, S.Kaminsko įsitikinimu, ši pagoniškus laikus siekianti tradicija neturi nieko bendra su plastikiniais suvenyriniais niekučiais ar į blizgantį popierių įvyniotais šokoladiniais kiškiais bei kiaušiniais.

Velykinėms interjero dekoracijoms floristas pirmiausiai rekomenduoja rinktis kuo natūralesnes medžiagas, neįmantrias formas ir gamtiškas spalvas, kad visa tai derėtų ir prie tradicinių velykaičių marginimo būdų. Tačiau kūrėjas apgailestavo, jog šiandienos žmonės yra atitolę nuo gamtos.

"O išeiti į mišką ir prisirinkti įvairiausių gėrybių nereikia nei pinigų, nei didelio proto", – šypsojosi pašnekovas.

Džiugins ir aromatu

Floristas patarė nesibaiminti velykinei namų puošybai naudoti vainikų kompozicijas. Apskrita jo forma simbolizuoja laiko ratą, cikliškumą, amžinybę.

"Puošimas puošimui nelygu. Tad tiems, kurie nori kuklaus varianto, gali pakakti paprasčiausio velykinio vainikėlio ant šventinio stalo. Pavyzdžiui, karkasui galima naudoti gudobelės šakas, o ant jų spyglių suverti nuskabytus hiacintų burbuolių žiedus. Visas vainikas bus aplipęs ne tik smulkiais žiedeliais, bet ir skleis malonų kvapą. O tokios kompozicijos viduje galima sudėti margučius", – patarė Sigitas.

Specialistas neneigė, kad tokia puošmena nebus ilgalaikė, tačiau dvi šventines dienas tikrai turėtų džiuginti. "Laikinumas irgi turi savo žavesio", – įsitikinęs kūrėjas.

Tačiau S.Kaminskas įspėjo, jog tokių dekoracijų dėl saugumo reikėtų vengti, jei namuose yra mažų vaikų.

Spalvas diktuoja pavasaris

"Žinoma, kalbant apie Velykas, nereikėtų užmiršti ir pavasarį simbolizuojančio gyvo augalo – tai vėlgi sulapojusios medžių šakelės, žilvičių kačiukai, gėlės. Štai tulpės žiedas primena kiaušinio formą, tad Velykų temai tiks idealiai. Vienas vazonėlis tulpių, kitas – narcizų, trečias – hiacintų, jau ir pavasaris. Sezoniškumas diktuoja ir pagrindines šios šventės spalvų tradicijas: tai geltona, mėlyna, balta ir, žinoma, žalia", – pastebėjo kūrėjas.

Gėlių kompozicijoms pašnekovas patarė rinktis dar nepražydusias gėles ir anaiptol ne dėl praktiškumo.

"Jos pamažu stiebiasi, skleidžia žiedus, intensyvėja augalų spalva, tad pamažu keičiasi ir pati kompozicija. Tai naudinga ir edukacine prasme – vaikai gali stebėti, kaip kinta augalo fiziologija, kaip jis vystosi", – motyvavo floristas.

S.Kaminsko teigimu, pavasarinių gėlių kompozicijoje nebūtina naudoti papildomų velykinių akcentų, kaip kiaušiniai, jų lukštai, jei dubuo ar pintinė margučių jau puošia šventinį stalą.

"Gamtoje galima surasti ir senų paukščių lizdelių, juos padekoruoti skiedrelėmis, plunksnelėmis", – patarė pašnekovas.