ULAC dezinfektologas Jonas Antanavičius atsako, kodėl svarbu ir kaip tinkamai atsikratyti namus užpuolusių kenkėjų.

Kaip atsikratyti pelių ir kitų graužikų?

Graužikams, kad išgyventų, reikia trijų dalykų: maisto, vandens ir priedangos. Todėl maisto šaltinio pašalinimas ir tvarkinga aplinka – pagrindinis žingsnis naikinant šiuos kenkėjus. Nesant maisto, graužikai žūva per 3–5 paras arba iškeliauja į kitas teritorijas ieškoti maisto bei tinkamų gyvenimo sąlygų. Visos šios priemonės padeda sumažinti graužikų buvimą, bet dėl spartaus jų vislumo neužtikrina graužikų populiacijos sumažinimo iki nepavojingo lygio. Todėl graužikų stebėjimas ir naikinimas turi būti sistemingai atliekamas, kad užtikrintume maisto produktų apsaugą, išvengtume neigiamo psichologinio poveikio, materialinių nuostolių, ir, svarbiausia, užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms plisti.

Graužikų naikinimui patalpų viduje gali būti naudojami įvairūs mechaniniai, automatiniai spąstai bei kitos necheminės priemonės. Veterinarijos vaistinėse gyventojai gali įsigyti ne profesionaliam graužikų naikinimui skirtų biocidinių produktų arba mechaninių priemonių (spąstų, gaudyklių, lipnių juostų suteptų klijais ir kt.).

Siekiant, kad graužikai nesiveistų, reikia imtis ir profilaktinių priemonių: tinkamai sandarinti patalpas, prižiūrėti buitinių atliekų surinkimo vietas, šalinti atliekas, tvarkyti rūsius, t. y. pašalinti nereikalingus daiktus, savalaikiai valyti pagalbines patalpas, pasirūpinti teritorijos prie namų švara.

Jei patys bijote užsiveisusių kenkėjų ar norite būti užtikrinti dėl kokybės, rekomenduojama kreiptis į kenkėjų kontrolės įmonių specialistus, turinčius licencijas šiai veiklai – jie suteikia atliktų darbų garantiją. Šiam darbui jie parenka tinkamas chemines medžiagas, atsižvelgiant į patalpų pobūdį ir graužikų gausumą, jų teikiamos paslaugos yra efektyvios.

Ar galima graužikus atbaidyti ultragarsiniais prietaisais?

Galimybė graužikus atbaidyti ultragarsu egzistuoja tik teoriškai. Daugybė mokslininkų tyrimais įrodyta, jog ultragarsinės atbaidymo sistemos yra trumpalaikės ir neveiksmingos.

Ar tarakonai platina užkrečiamąsias ligas?

Iš šiukšlių ir kitų nešvarių vietų tarakonai gali mechaniškai pernešti tuberkuliozės, salmoneliozės, vidurių šiltinės, dizenterijos ir kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, užteršti maistą savo išskyromis. Tarakonai gali sukelti alergijas.

Šie kenkėjai gali būti pernešami su drabužiais, dėžėmis, prekių maišais, augalais, maisto ir gėrimų kroviniais. Jie gali lengvai pereiti iš vieno pastato į kitą, kai nesandarios durys, yra plyšių sienose, taip pat per vėdinimo angas.

Kokiomis priemonėmis patys gyventojai gali naikinti užsiveisusius tarakonus bei kitus kenkėjus savo būstuose?

Gyventojai gali naikinti tarakonus ir kitus kenkėjus įsigiję parduotuvėse neprofesionaliam naudojimui skirtų cheminių preparatų ropojantiems vabzdžiams naikinti. Prieš atliekant tarakonų naikinimą, šias vietas reikia gerai išplauti muiluotu vandeniu. Purškiant ant nešvarių paviršių cheminių medžiagų veiksmingumas sumažėja. Jei tarakonų nėra daug, galima naudoti nechemines priemones (specialius klijus, feromonines gaudykles ir kt.).

Kuo pavojingos skruzdėlės? Kaip jas išnaikinti?

Skruzdėlių, ypač faraoninių, naikinimas reikalauja daug kantrybės ir laiko. Faraoninės skruzdėlės būtina naikinti vienu metu visose pastato patalpose. Būstuose faraoninės skruzdėlės gyvena sienose, už grindjuosčių, keramikinių plytelių, produktų ir atliekų taroje, įsikuria virtuvės balduose, tualetuose, produktų laikymo induose ir kitose vietose. Taip migruodamos per gyvenamąsias patalpas jos gali išnešioti helmintų kiaušinius, kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.

Faraoninių skruzdėlių naikinimo būdai labai sudėtingi, nes jų lizdai dažnai būna sunkiai prieinamose vietose. Geriausias naikinimo metodas – sunaikinti lizdus. Apskaičiuojama, kad skruzdėles naikinančios medžiagos būtų tiek, kad ja mintančios skruzdėlės darbininkės žūtų ne iš karto, o tik po to, kai parneštu maistu pamaitins kitus šeimos narius, pirmiausiai pateles, todėl skruzdžių šeima išnyksta laipsniškai. Faraoninių skruzdėlių šeimą gali sudaryti šimtai tūkstančių individų, per metus ją gali papildyti 25–30 tūkst. skruzdėlių. Šeimos atsiskiria naujomis kolonijomis ir greitai užima pastato patalpas, patekusios per mažiausius tarpus, o vasarą – ir per išorines sienas. Pamažu jos gali paplisti ne tik dideliame pastate, bet ir ištisuose namų kvartaluose. Joms ypač patinka drėgnesnės ir šiltesnės vietos.

Faraoninių skruzdėlių naikinimą geriausiai atliks specialistai, jie parinks tinkamiausius pagal veikliąją medžiagą cheminius preparatus (insekticidus). Nepatariama faraoninių skruzdėlių naikinti purškiant insekticidus. Purškiant įprasta chemija tik dalis skruzdėlių sunaikinama, likusios lizde ima plisti po gretimas patalpas ir užkrėstumas po kurio laiko tampa tik dar didesnis.

Skruzdėles baido riešutmedžių, pomidorų, petražolių, pelynų, citrinų, tabako ir lauro lapai, actas, saulėgrąžų aliejus, tačiau šios liaudiškos priemonės nėra efektyvios, sunaikinama tik dalis skruzdėlių ir po kiek laiko jos dar gausiau išplinta.