Būtina bendradarbiauti

D. Serapinas dalijasi, kad šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje stebima tendencija sinchronizuoti būsto įrengimą – statinio architektūrą, eksterjerą su interjeru. Siekiama, kad visi procesai kuo sklandžiau vienas su kitu susijungtų ir kiltų mažiau nesklandumų.

„Pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, įrengiant virtuvę, architektas būna ją suplanavęs vienaip. Į procesą įsitraukus interjero dizaineriui, paaiškėja, kad tokio ilgio virtuvėje negalite įrengti pakabinamų spintelių, nes toje vietoje yra architekto suprojektuotas langas. Tada svarstome, gal galime jį perkelti į kitą vietą, bet vėlgi paaiškėja, kad tuomet visas suplanuotas eksterjeras sugriūna – prarandama estetinė idėja, ritmika, harmonija tarp linijų, angų ir pan.“, – sako jis.

Dizainerio teigimu, statant namus, architektas planuoja eksterjerą, o interjero dizaineris – vertina vidinę būsto pusę. Pavyzdžiui, jeigu architektui svarbu, kad name būtų kuo mažiau langų, nes jie gadina fasado vaizdą, interjero specialistai sieks, kad jų būtų kuo daugiau, nes per juos į namus sklinda šviesa. Tad jeigu pradiniame etape šie specialistai nepasitaria, vėliau tampa sudėtinga ką nors pakeisti.

„Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai įsijungia statybininkai. Jie gali pasakyti, kad pasirinktos medžiagos per brangios, jų neįmanoma gauti reikiamu laiku. Arba gali paaiškėti, kad nebuvo tinkamai suplanuotas procesas – neapgalvotas darbų eiliškumas. Pavyzdžiui, užsakome laiptus, kurie bus pagaminti po pusės metų, bet betono jiems išlieti reikės galbūt jau po poros savaičių“, – sako D. Serapinas.

Vertybė: geriau restauruoti seną baldą ir turėti namuose originalų daiktą, kuris dar turbūt ir kainuos pigiau nei masinės gamybos plastikinė spinta, kurią rastume kas antruose namuose. / freepik.com nuotr.

Tam, kad nenukentėtų nei eksterjeras, nei interjeras, būtina bendradarbiauti visoms šalims – statybininkams, architektams, dizaineriams ir užsakovams.

„Svarbu, kad visos šios šalys nuo pat pradžių susitartų. Užsakovas čia taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį – svarbu, kad pačioje projekto pradžioje aiškiai išsakytų savo norus. Žinoma, specialistai gali nuspėti, ko žmogus nori, bet vėliau gali paaiškėti, kad tai visai neatitinka žmogaus vizijos. Čia panašiai, kaip neapgalvojus savo poreikių nueiti į pirmą pasitaikiusį saloną ir nusipirkti sportinį automobilį, o vėliau nervintis, kad juo nepatogu važiuoti miško keliukais“, – sako dizaineris.

Remiamasi tik paveikslėliais

Paklaustas, ką svarbu apgalvoti įsirengiant interjerą, D. Serapinas dalijasi, kad naudinga paieškoti įkvėpimo internete, tačiau nereikėtų aklai pasikliauti gražiais paveikslėliais.

Mados interjere yra tvarumo antonimas. Tai, kas madinga, greitai atsibosta, pasensta.

„Tose tobulose instagramo ar pinteresto nuotraukose daug apgaulės, nes tai yra tiesiog gražūs atvirukai. Namai yra sudėtinga erdvė su daug sienų, veikiama įvairių šviesų, spalvų, realiai atrodanti visai kitaip nei šviečiančiame telefono ekrane. Dažniausiai matome gražius vaizdus konkrečiame kambaryje su tam tikru apšvietimu, langais, sienų apdaila. Kai žmogaus paklausi, kas konkrečiai šioje nuotraukoje patinka, paaiškėja, kad jis atkreipė dėmesį į gražią vazelę ant stalo“, – sako jis.

Atsirinkus patinkančias nuotraukas, svarbu suprasti, kokiais aspektais jas vertinti, kad tai duotų naudos.

„Interneto nuotraukos dažniausiai yra svajonė, bet reikia apgalvoti, ar ji gali būti įgyvendinama konkrečiame būste. Jeigu norime turėti didelę vonią, kokią matėme tuose paveikslėliuose, reikia įvertinti visas aplinkos detales. Dažniausiai tokiuose vonios kambariuose yra didelis langas, prie kurio ta vonia stovi, maišytuvas, išeinantis iš grindų, kuris kainuoja kelis tūkstančius eurų. Jeigu turime nedidelį vonios kambarį su mažu langeliu, ta vonia būtų įgrūsta į kampą. Tada ta svajonė labai lengva sudūžta“, – dalijasi pašnekovas.

Visgi įkvėpimui nuotraukos padeda, nes, tikėtina, konsultuojantis su specialistu, jis iš tų 100 nuotraukų padės atrinkti bendrus patinkančius elementus. D. Serapinas taip pat rekomenduoja įsiminti patinkančias detales, įvertinti jų patogumą apsistojant viešbučiuose, lankantis pas draugus ar artimuosius, t. y. vertinti realią savo ar pažįstamų patirtį, ne tik nuotraukas.

Vaikomasi tendencijų

Paklaustas, kiek, galvodami apie interjerą, lietuviai vaikosi interjero madų ir kiek jiems svarbus tvarumas, interjero dizaineris sako, kad tendencijas reikia vertinti atsargiai.

„Mados interjere yra tvarumo antonimas. Tai, kas madinga, greitai atsibosta, pasensta. Pavyzdžiui, žmonės dažnai renkasi madingas plyteles, bet plytelių, kaip drabių, taip greitai nepakeisi. Todėl visuomet raginu žmones kreipti dėmesį ne į tai, kas madinga, o kas tvaru, rinktis klasikinį stilių, kad įsirengus namus, jais galėtume mėgautis ilgiau“, – teigia jis.

Dėl to ir kuriant interjerą dizaineris rekomenduoja galvoti apie tai, kokias medžiagas pasirinkti, kokius elementus panaudoti, kad po kelerių metų neatsibostų ir nereikėtų galvoti apie remontą dėl pabodusių vonios plytelių.

„Todėl nemėgstu daiktų, kurie yra ant bangos – naujausių LED apšvietimo sprendimų ar madingų plytelių. Naujiems sprendimams reikia laiko – įvertinti, ar nuo tokio apšvietimo neskaudės galvos, ar nepavargsite nuo kas antrame būste matomų marmurinių plytelių. Visada galima paieškoti įdomesnių akcentų, bet reikia vertinti, ar jie bus lengvai pakeičiami ir ar neatsibos, nes tai yra tarsi namų prieskonis. Jei kardamono kvapą užuodžiate per Kalėdas, jis nuteikia maloniai, bet jei juo kvėpuosite kasdien, tikėtina, kad jis pradės erzinti“, – sako D. Serapinas

Nesirenkamos ilgaamžės medžiagos

Jis priduria, kad kurdami namus, niekada neprašausite rinkdamiesi ilgaamžes medžiagas.

„Rinkitės tokias, kurios egzistavo jau prieš 100 metų ar dar seniau – akmenį, medį, stiklą, taip pat rankų darbo daiktus ir kitus unikalius sprendimus. Geriau restauruoti senelių spintą ir turėti namuose originalų daiktą, kuris dar turbūt ir kainuos pigiau nei masinės gamybos plastikinė spinta, kurią rasite kas antruose namuose“, – pataria dizaineris.

Apibendrindamas D. Serapinas ragina lietuvius, kuriančius savo namus, apgalvoti, kodėl norisi vienų ar kitų dizaino elementų, nes, jo teigimu, interjeras yra emocinės būklės atspindys.

„Apskritai lietuviai skiria daug dėmesio interjerui, dažnai nori išsiskirti, rasti unikalių akcentų. Sakyčiau tarsi įsirengdami namus norime susitvarkyti savo vidų. Pavyzdžiui, neseniai viešėjau Barselonoje ir atkreipiau dėmesį, kad ispanų namų interjerai tokie pat kaip prieš šimtmetį. Mes, matyt, veikiami provincijos, nepritekliaus kompleksų, dažnai vaikomės madų, norime savo interjeru ką nors kam nors įrodyti. Tad rekomenduočiau kuriant namus pagalvoti, ką norime apie save pasakyti, kodėl vieni dalykai mums svarbūs, kodėl tam tikros spalvos kelia tokių asociacijų“, – pataria dizaineris.