Raštijos paminklai

Svetainėje adresu https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/ suteikiama prieiga prie beveik 8 tūkst. skaitmeninių objektų. Naršyti ir ieškoti dokumentų galima iš retų spaudinių, rankraščių, grafikos ar fotografijos rinkinių – pagrindinių čia esančių kolekcijų, skirtų studijoms, moksliniams tyrimams ir kultūriniam lavinimui.

Senosios lietuvių raštijos dokumentai, inkunabulai – pirmosios iki XV a. spausdintos knygos, ypatingos vertės senųjų atlasų ir žemėlapių rinkiniai, – visa tai verta ne vien profesionalų, bet ir karantino laiką prasmingai išnaudoti norinčių kultūros mėgėjų dėmesio.

Aukštos kokybės skaitmenintos kopijos leidžia virtualiai vartyti Lietuvos kultūrai, raštijos istorijai svarbius ne tik ankstyvuosius spaudos paminklus lietuvių kalba, bet ir lietuvių literatūros klasikų rašytinį palikimą. Daugiausia tai religiniai tekstai arba lietuvių kalbai skirti veikalai – gramatikos, žodynai, katekizmai bei įvairių autorių korespondencija, jų literatūrinis indėlis, neabejotinai vadintinas svarbia kultūros paveldo dalimi.

Galima iš visų pusių apžiūrėti ir pasklaidyti 1653 m. Karaliaučiuje išleistą Danieliaus Kleino "Grammatica Litvanica" – pirmąją lietuvių kalbos gramatiką, 1861 m. išleistą garsiąją Motiejaus Valančiaus didaktinę knygą "Apej brostwą błaiwistes arba nusiturieima" ("Apie brostvą blaivystės arba nusiturėjimą") ar Martyno Mažvydo "Katekizmą", kurio dėl karantino universitetas negali smalsuoliams pristatyti kasmetinėje balandžio 1-osios parodoje.

Ne mažiau įdomūs ir rankraščiai ar menkiau aprašyti artefaktai. Pavyzdžiui, 1859 m. Antano Baranausko ranka užrašytos "Dainos, dainuškos ir šiaip eiliuoti dalykėliai", XIX a. Trumpaičiuose (dabar – Joniškio r.) skambėjusios dainos, iki mūsų dienų išlikę 1885 m. datuojamame Mato Jono Slančiausko rankraštyje "Dainos šiokios tokios bele kokios surašytos" ar sąsiuvinis su 1910 m. Karolio Barausko Papilėje (Šiaulių apskrityje) surinkta tautosaka.

Galima pasklaidyti 1861 m. išleistą garsiąją Motiejaus Valančiaus didaktinę knygą "Apej brostwą błaiwistes arba nusiturieima".

Iškalbingi dokumentai

Tarp skaitmenintų dokumentų ir vienas įdomiausių bibliotekos istorinių rinkinių – LDK teismų knygos. Jį sudaro beveik šeši šimtai 1540–1845 m. rankraštinių aktų knygų ir jų fragmentų. Teismų knygų turinys atspindi plačią politinę, juridinę, socialinę ir ekonominę Lietuvos istorijos panoramą, praeities buitį, visuomeninę bei individualią psichologiją.

Suskaitmeninta ir dalis bibliotekoje saugomų Lietuvos didikų giminių dokumentų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų luomą sudarė įvairių konfesijų ryškiausi ir įtakingiausi giminių atstovai – Goštautai, Pacai, Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai, Tiškevičiai ir kiti. Didikų giminių archyvai apima juridinio pobūdžio dokumentus, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto valdymo, korespondencijos ir kitus dokumentus.

Čia esama ir seniausiojo Lietuvoje universiteto istorijai pažinti svarbių dokumentų – pradedant jėzuitų mokslo įstaigų taisyklių rinkiniu, baigiant "Diarium Collegij Societatis Iesu" –  XVIII a. Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraščiu. Visi šie artefaktai liudija VU įkūrimą, mokymo ir mokymosi procesų raidą, profesorių ir studentų akademinio ir kasdienio gyvenimo ypatumus, sukurtų veikalų įtaką valstybės kultūrai ir mokslui.

Pažinti meną ir buitį

Universitete grafikos darbai kaupiami nuo XIX a. pradžios. Svarbią kolekcijos dalį (apie 12 tūkst. antspaudų) sudaro senoji grafika, apimanti XVI–XIX a. Tai lietuvių, rusų, lenkų ir kitų Europos šalių kūriniai.

Nuo 1969 m. ši unikali bibliotekos fondo dalis pradėta pildyti ir šiuolaikine lietuvių grafika. Didžioji kolekcijos dalis yra šiuolaikinių lietuvių dailininkų grafikos antspaudai, knygų iliustracijos, piešiniai, eskizai, plakatai. Grafikos kabineto rinkinį papildo ir užsienio dailininkų kūriniai, ekslibrisų kolekcija ir autorinės knygos. Šiuo metu Grafikos kabinete saugoma per 92 tūkst. dailės kūrinių.

Senosios fotografijos skiltyje – profesionalių fotografų ar mėgėjų kūriniai, kuriuose įamžinta gamta, architektūros paminklai, žmonių portretai, įvairių tautų ir etninių grupių tipažai, archeologinių kasinėjimų radiniai.

Rinkinyje yra saugomi žymių Lietuvos fotografų Juozapo Čechavičiaus, Stanislovo Filibero Flerio, brolių Mirono ir Leono Butkovskių, pirmosios Lietuvos fotografės moters Paulinos Mongirdaitės, Jano Bulhako, Boleslavos ir Edmundo Zdanovskių ir kitų darbai. Čia ir gausi Vilniaus universiteto 1950–1981 m. organizuotų etnografinių ekspedicijų metu darytų fotografijų kolekcija.

Įspūdinga baltarusių etnografo ir archeologo Isako Serbovo ekspedicijų po Polesės regioną (1910–1913) fotografinė ataskaita, kurią sudaro 442 paties autoriaus anotuotos fotografijos iš įvairių tuometės Minsko gubernijos apskričių. Jose įamžinta ne vien tuomečio kaimo architektūrą, buitį atskleidžiantys kadrai, bet ir iškalbingi vietos gyventojų portretai.