Varšuvoje minint genialaus menininko M. K. Čiurlionio šimtąsias mirties metines varšuviečiams jo kūrybą pristatė profesorius V. Landsbergis

Varšuvos Frederiko Šopeno Muzikos universitete ne taip dažnai skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai.

Šįkart minint Didžiojo menininko Čiurlionio šimtąsias mirties metines, pasiklausyti jo kūrinių, kuriuos atliko Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas profesorius Vytautas Landsbergis, susirinko pilna salė.

Būtent šiame universitete populiarių polonezų kūrėjo Mykolo Oginskio remiamas M. K. Čiurlionis sėmėsi muzikos paslapčių. 

Anot Vytauto Landsbergio, jam ypač malonu skambinti tuos M. K. Čiurlionio kūrinius, kuriuos pats redagavo ir kurių anksčiau niekas neatliko, išskyrus patį kompozitorių namų aplinkoje. Mat nemažai kūrinių M. K. Čiurlionis yra palikęs be pabaigos – muziką jis tiesiog užsirašinėjo į juodraštį.
„Tie juodraščiai yra tiesiog dienoraštis, bet labai esminis dienoraštis. Man tai buvo uždavinys, kad ta muzika skambėtų. Kadangi yra tam tikri įpročiai ir tvarka, negaliu skambinti ir leisti muzikai nutrūkti, o po to paaiškinti klausytojams, kad kompozitorius tik tiek parašė. Ne visi suprastų. Turėjau labai įdomaus ir atsakingo darbo“, – pasakojo profesorius Vyatutas Landsbergis.

Varšuvoje gyvenantis lietuvių kilmės skulptorius Stefanas Wierzbicki sako, kad Lietuvos muzikos ir tapybos genijus M. K. Čiurlionis atrado naują meninę erdvę. Jo vieta meno istorijoje – šalia abstrakcionizmo pradininko Vasilijaus Kandinskio arba net impresionisto Claude Monet.

„Man M. K. Čiurlionis asmeniškai – labai sudėtinga kūrybinė asmenybė ir aš jį tapatinu su tam tikru laikotarpiu, kada tapytojai norėjo nutapyti muziką, o muzikai norėjo sugroti tapybą. M. K. Čiurlionis tą klausimą išsprendė absoliučiai genialiai“, – teigė skulptorius Stefanas Wierzbicki.

„Jeigu aš neklystu, lenkų kalba yra pasirodžiusi vienintelė monografija apie M. K. Čiurlionį ir tai tikrai nepavadinsi deramu ar išsamiu pristatymu. Nepaisant gausybės lietuviškų tyrinėjimų, nepaisant žmonių, pašventusių tam visą gyvenimą, aš manau, kad artėja tam tikras meno istorijos perrašymas ir kur kas labiau deramos vietos toje istorijoje M. K. Čiurlioniui atradimas“, – dėstė Arūnas Gelūnas, Lietuvos kultūros ministras.

„Yra M. K. Čiurlionio draugija. Manau, ji reikalinga. Kiek žinau, jie nori išsiversti profesoriaus Vytauto Landsbergio parengtą knygą, nori turėti ją lenkų kalba. Taip pat kalba apie tai, kad reikia M. K. Čiurlioniui paminklo Varšuvoje“, – komentavo Loreta Zakarevičienė, Lietuvos ambasadorė Lenkijoje.

Pastatyti paminklą M. K. Čiurlioniui Varšuvoje yra užsimojęs ten dvidešimt metų verslą plėtojantis lietuvis.