- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvienas leidyklos "Kalendorius" 2020–2021 m. sieninio kalendoriaus puslapis su akvarele prašyte prašosi į rėmelius ir pakabinamas ant sienos. "Akvarelė – aistra ir žaidimas", – sako jų autorė Violeta Židonytė.
Atsakymas – poezijoje
"Kalendoriaus" vadovas Aurelijus Noruševičius nesiliauja stebinęs išradingumu, kūrybingumu – 2020–2021 m. sieninis kalendorius žavi subtiliomis rudens, žiemos, pavasario ir vasaros spalvomis. Maža to, jis pritaikytas ir rusakalbiams, ir net japonams – mėnesių pavadinimai pateikti ir minėtomis kalbomis. Matyt, tikimasi, kad japonai įvertins dailininkės ir rašytojos V.Židonytės romantiškas bei kartu aistringas akvareles. Iš kur tokie patrauklūs spalvų sąskambiai šioje jos kūrybos srityje?
Atsakymą radau kitame dailininkės kūrybos aruode – poezijoje suaugusiems ir vaikams. "Eilėraštyje akvarelei" Violeta rašo: "Dienos būna spalvotos ir pilkos,/ Sunkios ir pakylėjančios sielą./ Jei pilnatvės esi pasiilgęs,/ Imk teptuką ir liek akvarelę.// Akvarelė – gyvenimo kaina./ Akvarelė – aistra ir žaidimas./ ...Gal ne mes per gyvenimą einam?/ Gal per mus pražingsniuoja likimas?"
Nėra laiko aimanuoti
O tas Violetos likimas – toks pat žaižaruojantis, kaip ir jos meninė bei literatūrinė kūryba, perpinta liaudies menu, folkloru. "Kad ir kokia paslaptinga, romantiška būtų akvarelė, ji reikalauja atkaklaus darbo ir įkvėpimo. Kaip ir literatūrinė kūryba. Abi šios kūrybos sritys padeda man išlieti savo sielos būsenas, perteikti kintantį gamtos grožį.
Kai jausmai širdyje nebetelpa, gelbsti menas. Tiek akvarelė, tiek poezija užpildo didelę mano gyvenimo dalį, neleidžia pasiduoti. Kūryba, parodos, jų pristatymai, poezijos vakarai, repeticijos folkloro ansamblyje "Žaisa" ir kiti užsiėmimai nepalieka laiko aimanoms ir tarnystei sau", – įsitikinusi Violeta, besidžiaugianti tapytojos kelią pasirinkusia dukra Ieva ir dar studentaujančiu sūnumi Sauliumi.
Būtis: Violetai daug džiaugsmo teikia haskė Smilga, dukters paimta iš prieglaudos kalytė Slyva ir katė Tulpė, nepanorusi pozuoti bendroje nuotraukoje.
Įdomu, kad dukra Ieva iliustravo penkias mamos poezijos knygeles vaikams. Viena jų – "Pakalbėk su lietučiu" – 2015 m. įvertinta A.Matučio premija.
Turtinga talentų kraitė
Violeta yra dviejų kūrybinių sąjungų – Lietuvos rašytojų ir Lietuvos dailininkų – narė. Pirmąją personalinę akvarelių parodą ji surengė 1987 m., yra kelių dešimčių autorinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose ir Čikagoje (JAV) bei Neapolyje (Italija) autorė.
Ji rašo ne tik eilėraščius – yra išleidusi keturis romanus, du dizaino vadovėlius, išsamią biografinę apybraižą apie tėvą – išradėją, profesorių, akademiką, buvusį ministrą Vilių Židonį, išvertusi iš italų kalbos tris poezijos knygeles. Be to, dainuoja folkloro ansamblyje.
Akvarelė turi savo emocinę atmintį – matai ją ir atmintyje nevalingai iškyla jos kūrimo aplinkybės, pojūčiai, jausmai, net to laiko mintys.
Visa tai ji geba derinti su pedagoginiu darbu KTU gimnazijoje, kur dėsto dailę, dizainą, keramiką ir braižybą. "Na, o prieš tris mėnesius atsirado dar daugiau veiklos, nes gimė anūkė Elenytė. Jau dabar ji labai emocingai reaguoja į folklorines dainas – tikiuosi perduoti jai šiuos tautos lobius", – viliasi pašnekovė.
Akvarelė turi atmintį
Įdomu, kur Violetos potraukio tautiniam kultūriniam paveldui šaknys? Pasirodo, jų ištakos patriotizme. Mat jos prosenelis Simonas Gumbelevičius už knygnešystę buvo ne kartą pagerbtas įvairiais valstybiniais apdovanojimais, močiutė Apolonija – išskirtinio pedagoginio talento smetoninė mokytoja.
Violetos tėvai ir seneliai ilgai kentėjo tremtyje. Ir tai nenuostabu, nes Violetos mama – garsaus Lietuvos partizano dimisijos pulkininko Jono Čeponio sesuo, drauge su seserimi Emilija buvo partizanų ryšininkės. Čeponių namuose buvo įrengtas partizanų bunkeris. Tad Violeta, žinodama lietuvybės kainą, neatsitiktinai ją puoselėja savyje ir šeimoje. Bet grįžkime prie kalendoriaus.
Į klausimą, kuri iš kalendoriuje esančių akvarelių jai brangiausia, Violeta atsako: "Visos akvarelės turi savo atsiradimo aplinkybes, primena jų nuotaiką. Keista, akvarelė perteikia kur kas daugiau, negu daugybė reportažinių nuotraukų. Mat akvarelė turi savo emocinę atmintį – matai ją ir atmintyje nevalingai iškyla jos kūrimo aplinkybės, pojūčiai, jausmai, net to laiko mintys."
Akvarelė "Pavasario pažadai", 2019 m.
Linkėjimai skaitytojams
Menininkė neslepia, kad svarbiausia jai akvarelė yra kalendoriaus viršelyje. Ji vadinasi "Atminties sodai" ir susijusi su brangiu žmogumi – tėčiu, jo ilga liga ir ją lydėjusiomis emocijomis. Kūrėja džiaugiasi ir sausio akvarele "Seni nameliai", ji – iš vaikystės snieguotų žiemų.
Kai pirmąsyk gražiai ir gausiai pasninga, tada jaučiuosi itin šventiškai.
"Anuomet Naujųjų metų naktį eidavau gėrėtis fejerverkais. Dabar net minčių tokių neturiu – linkusi būti tokiu metu viena, rašyti popierinius laiškus bičiuliams, artimiems žmonėms arba lieti akvarelę. Tai darau dėl prietaro – kaip pradėsi naujus metus, tokie jie ir bus. Beje, lieti akvarelę – geriausia meditacija, kuriai prilygsta tik sutartinių dainavimas", – įsitikinusi pašnekovė.
Paklausta, ar iš tiesų jai patinka žiema, Violeta tai patvirtina. "Kai pirmąsyk gražiai ir gausiai pasninga, tada jaučiuosi itin šventiškai. Gaila, kad pas mus žiemos dabar vis labiau trumpėja, o tikro gilaus sniego sulaukiame vis rečiau", – apgailestauja Violeta.
Vis dėlto artimiausias jos dvasinei būsenai – melancholiškasis ruduo, kai baigia kristi lapai ir visur atsiveria tiek daug erdvės. O štai tinkamiausias metas lieti akvarelę – šėlstanti vasara. Kad ir koks metų laikas būtų, Violeta linki džiaugtis šiandiena, dabartimi, šalia esančiais žmonėmis ir pamatyti, kiek grožio yra kiekvienos dienos akimirksniuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai1
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...