- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 27 d., 16.30 val., Trakų Salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. Trakų istorijos muziejaus darbuotojas, istorikas Tomas Petrauskas skaitys pranešimą „Pirmieji Vytauto dešimtmečiai didžiojoje politikoje“.
Meninėje renginio dalyje – spektaklis „Karūnos šešėlyje“ (scenarijaus autorius ir režisierius Vytautas Mikalauskas, vaidins Trakų karališkasis rūmų ir Vilniaus senjorų teatrai). Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.
Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui atminti skirti istoriniai vakarai muziejuje pradėti organizuoti netrukus po nepriklausomybės atgavimo. Vytautas Didysis – garsiausias visų laikų Trakų žemės sūnus. Valdovas gimė Senuose Trakuose apie 1350-uosius, mirė Trakų salos pilyje, belaukdamas karaliaus vainiko, 1430-ųjų spalio 27 d. Tądien pagerbiamas jo atminimas. Renginių metu plačiau susipažįstama su kunigaikščio aplinka, to laikotarpio kultūra, analizuojamos plačiajai visuomenei mažiau žinomos temos, rašoma organizatorių pranešime.
Pasak istoriko Tomo Petrausko, Didysis kunigaikštis Vytautas mūsų istorinėje savimonėje paliko neišdildomą pėdsaką. Šlovinga Žalgirio mūšio pergalė, LDK sienų išplėtimas nuo Baltijos ligi Juodosios jūros, ryžtingas karaliaus vainiko siekis ir „didžiojo“ valdovo statusas – bene žymiausi Vytauto pasiekimai, simbolizuojantys jo šlovės viršūnę. Tačiau iki jos kunigaikščiui teko nueiti sudėtingą kelią. Pranešimas skirtas Vytauto politikos 1382–1408 metų apžvalgai. Šiuo laikotarpiu kunigaikštis stengėsi įsitvirtinti pirmiausia Gediminaičių dinastijos viršūnėje, vėliau – Lietuvos valdovo soste, ir galiausiai – Rytų Europos didžiosios politikos arenoje.
Paklaustas, kas inspiravo imtis Vytauto Didžiojo temos, režisierius Vytautas Mikalauskas pasakoja, kad jam atmintin įstrigo daugiau kaip prieš dvidešimt metų istoriniame romane perskaitytas tekstas – Krivio žodžiai kunigaikščiui: „Mes panūdome valdyti patys neišmokę nugalėti savęs. Blogai, kad mes kartu su laisve panorome turėti ir pilnas kišenes turto. Manėm to gero prikimšti žmonių širdis, bet jos liko tuščios, nes tai, kas puošia kapšius ir skrandžius, pasirodo, pūdo sielas“. Šie žodžiai lydėję jį ilgus metus, kol tapo spektaklio „Karūnos šešėlyje“ scenarijaus dalimi.
Anot režisieriaus, istorikų, literatų, politikų pastangomis Vytautas Didysis jau seniai tapo mūsų valstybės simboliu. Gal dėl to daugelis vengia šį personažą įkūnyti scenoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Legendiniai Jaunimo teatro aktoriai grįžta į sceną vienam koncertui su Povilo Kebliko dainomis
2025 m. sausio 31 d., 18.30 val., Valstybinio jaunimo teatro scenoje suskambės legendiniai aktorių balsai. Pristatyti ilgamečio teatro muzikinės dalies vedėjo Povilo Kebliko trijų kompaktinių plokštelių rinkinio renkasi jo artimieji, bičiuliai,...
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...