Stalino linijoje – „Bagrationo“ operacija

Beveik prieš septynis dešimtmečius Rytų fronte prasidėjusią itin didelio masto karinę operaciją "Bagrationas" įspūdingame renginyje Baltarusijoje Stalino gynybos linijoje atkartojo istorinių karybos klubų entuziastai. Vilkėdamas SS karininko uniformą rekonstruotame mūšyje "kovėsi" ir klaipėdietis Egidijus Kazlauskis.

Beveik prieš septynis dešimtmečius Rytų fronte prasidėjusią itin didelio masto karinę operaciją "Bagrationas" įspūdingame renginyje Baltarusijoje Stalino gynybos linijoje atkartojo istorinių karybos klubų entuziastai. Vilkėdamas SS karininko uniformą rekonstruotame mūšyje "kovėsi" ir klaipėdietis Egidijus Kazlauskis.

Egzotika Minsko pašonėje

Karyba besidomintis E.Kazlauskis pirmąkart dalyvavo šio istorinio įvykio rekonstrukcijoje Baltarusijoje. Tikroviškas spektaklis vyko maždaug 20 km nuo Minsko, vadinamojoje Stalino linijoje. Šiandien tai – milžiniškas parkas, Antrojo pasaulinio karo technikos muziejus po atviru dangumi.

Šiokiomis dienomis turistams čia organizuojama "Viena diena armijoje", kurios metu galima pasivažinėti autentiškais karo laikų tankais, pasimokyti šaudyti to meto šaunamaisiais ginklais ir pernakvoti kareivinėse. O kartą per metus surengiamas grandiozinis vaidinimas – operacijos "Bagrationas" imitacija.

Į šią operaciją suvažiavo aplinkinių šalių entuziastai, daugiausia iš buvusios Tarybų Sąjungos respublikų. Įvažiuoti į renginį kainavo 100 tūkst. baltarusiškų rublių arba 6 eurus žmogui. Įvažiavimą kontroliavo milicija. Žiūrovams buvo įrengtas specialus amfiteatras. Kovos vyko tris dienas.

"Pirmąkart teko dalyvauti naktiniame mūšyje prožektorių ir laužų šviesoje. Labai įdomi patirtis", – prisiminė klaipėdietis.

Nemirtingieji "raudonarmiečiai"

Paradoksas: vadinamųjų raudonarmiečių buvo triskart mažiau nei jų priešininkų – Vermachto ir SS dalinių karių. Tiesiog būti priešo "armijos" kareiviu tarp istorinių įvykių rekonstruktorių yra labai populiaru. Nors, remiantis istorine tiesa, jų gausios pajėgos turėjo sumušti savo priešus.

"Manyčiau, reikia tyrinėti ir rašyti mokslinį darbą, kodėl tokioje prosovietinėje aplinkoje labiau visiems norisi būti Vermachto kariu, o ne raudonarmiečiu. Nežinau kodėl, bet Raudonosios armijos rekonstrukcija nepopuliari. Organizatoriai ieškojo išeičių, kaip tą masiškumą kompensuoti, perrengė moksleivius, šauktinius. Bet tada jau buvo nebe rekonstrukcija, o tik momentinis problemos sprendimas", – dėstė E.Kazlauskis.

Pasak klaipėdiečio, būtent todėl mūšiuose raudonarmiečiai buvo tarsi nemirtingi, nes jų buvo gerokai mažiau. O, pasak faktų, jie turėjo laimėti, todėl ir reikėjo kažkaip situaciją gelbėti.

"Juk raudonarmiečiai tikrai laimėjo, tikrai atstūmė vokiečių dalinius toje vietoje, kai prasidėjo operacija "Bagrationas". Tai svarbus įvykis, kalbant apie Baltarusijos išvadavimą. Todėl per mūšio rekonstrukciją jie vis kildavo ir bėgdavo, nors, atrodė, mes juos jau "sunaikinome". O jie vis tiek – priklaupdavo, nukrisdavo, kildavo ir vėl bėgdavo", – šypsojosi klaipėdietis.

Priešai neapykantos nejaučia

Maža to, raudonarmiečiai vis provokavo grumtynes vyras prieš vyrą. Esą žiūrovams tai – puikus reginys, bet toks dalykas nėra labai saugus patiems dalyviams.

"Na, kam nesinorėtų pasižiūrėti regbio su uniformuotais ir ginkluotais žaidėjais? Tačiau tarp pačių mūšio dalyvių vyravo labai draugiška atmosfera, nesvarbu, kad esi "priešas". Niekas nieko neužgavo nei fiziškai, nei žodžiu", – pabrėžė E.Kazlauskis.

Tame parke rekonstruktoriai tris renginio dienas vaikštinėjo vilkėdami anų laikų vokiškas uniformas. Žiūrovai noriai su jais fotografavosi. Žmonės buvo labai draugiškai nusiteikę, išskyrus vieną incidentą.

"Praeidamas pro mus, dėvinčius SS uniformas, toks jaunas vyras savo penkiamečiam sūnui pasakė, matai, fašistai, juos šaudyti reikia. Bičiuliai iš Kaliningrado rusiškai jam atrėžė: "Žmogau, ar tu suvoki, ką kalbi? Tu juk puoli artistus". O šiaip žmonės labai draugiški, kartais išgirsdavome – "niemcy" (rus. – vokiečiai), bet nepasakyčiau, kad įžeidžiamai nuskambėdavo", – pasakojo E.Kazlauskis.

Saugumas žino viską

Istorinių karybos klubų, kuriuose rekonstruojami SS padaliniai tiek Rusijoje, tiek ir Baltarusijoje, yra labai daug. Ir vietos saugumiečiai apie tai labai gerai informuoti.

"Mums irgi buvo įdomu, kaip tarnybos reaguoja į tokį hobį. Vienas baltarusis vaikinas pasakojo, jog apie jų veiklą KGB kuo puikiausiai viską žino, jais domisi, nesvarbu, kad tie vyrai nieko blogo nedaro. Tas vaikinas man pasakojo, kad saugumiečiai ne kartą buvo atėję ir į jų klubą, ir į darbą, galiausiai jį pasikvietė pasikalbėti", – teigė E.Kazlauskis.

Esą pokalbis buvo labai kultūringas. Istorijos rekonstruktoriui buvo pasakyta, kad apie jų veiklą viskas yra žinoma, ir paprašyta, jog domėjimasis istorija nevirstų politika.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ata

Ata portretas
Atsibodot visi su tuo karų man tai dzin kuo grieciau likę kriuosenos isniks gal tada aprims viskas

Pratęsiant "yes"

Pratęsiant "yes" portretas
Vyresnieji žmonės puikiai prisimena, kaip atrodė sovietiniai kariai 1944 metais, o 1940-taisias jie atrodė dar blogiau. Kas to neprisimena, gali pasižiūrėti sovietinių karo korespondentų darytas nuotraukas Kuriose tie kariai apdriskę, apšliurę, O taip, kaip "išvaduotojai" pavaizduoti ant Žaliojo tilto jie atrodė tik parade po karo. Toks vaizdavimas - sovietinės propagandos dalis. Reiktų atsisakyti to melo ir apie jį paskelbti to nežinantiems.

YES

YES portretas
Dabartiniuose filmuose rusų kareiviai aprengiami ne autentiškai. Paprasatai kerzo batai, arba batukai su autkojais ir palaidinės iki kelių, dar brezentiniai diržai. Mačiau "Kremliaus kursantai " taip jie gyvenime nebuvo aprengti. Jeigu 1940 metais karininkų žmonos išeidavo į miestą su naktiniais marškiniais rastais pas ištemtuosius, manydamos, kad tai išeiginės suknelės. Tai azijatų tauta. Kodėl Telšių kankiniams, partizanams kišdavo į burnas nupjautus lytinius organus ? Ar ne Čingis chano braižas ?
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių