- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Bandyta atkurti istorinę Antrojo pasaulinio karo „Bagrationo“ operaciją.
-
Stalino linijoje – „Bagrationo“ operacija
-
Stalino linijoje – „Bagrationo“ operacija
-
Stalino linijoje – „Bagrationo“ operacija
-
Stalino linijoje – „Bagrationo“ operacija
-
Stalino linijoje – „Bagrationo“ operacija
-
Stalino linijoje – „Bagrationo“ operacija
-
Stalino linijoje – „Bagrationo“ operacija
-
Stalino linijoje – „Bagrationo“ operacija
-
Stalino linijoje – „Bagrationo“ operacija
-
Stalino linijoje – „Bagrationo“ operacija
-
Stalino linijoje – „Bagrationo“ operacija
Beveik prieš septynis dešimtmečius Rytų fronte prasidėjusią itin didelio masto karinę operaciją "Bagrationas" įspūdingame renginyje Baltarusijoje Stalino gynybos linijoje atkartojo istorinių karybos klubų entuziastai. Vilkėdamas SS karininko uniformą rekonstruotame mūšyje "kovėsi" ir klaipėdietis Egidijus Kazlauskis.
Beveik prieš septynis dešimtmečius Rytų fronte prasidėjusią itin didelio masto karinę operaciją "Bagrationas" įspūdingame renginyje Baltarusijoje Stalino gynybos linijoje atkartojo istorinių karybos klubų entuziastai. Vilkėdamas SS karininko uniformą rekonstruotame mūšyje "kovėsi" ir klaipėdietis Egidijus Kazlauskis.
Egzotika Minsko pašonėje
Karyba besidomintis E.Kazlauskis pirmąkart dalyvavo šio istorinio įvykio rekonstrukcijoje Baltarusijoje. Tikroviškas spektaklis vyko maždaug 20 km nuo Minsko, vadinamojoje Stalino linijoje. Šiandien tai – milžiniškas parkas, Antrojo pasaulinio karo technikos muziejus po atviru dangumi.
Šiokiomis dienomis turistams čia organizuojama "Viena diena armijoje", kurios metu galima pasivažinėti autentiškais karo laikų tankais, pasimokyti šaudyti to meto šaunamaisiais ginklais ir pernakvoti kareivinėse. O kartą per metus surengiamas grandiozinis vaidinimas – operacijos "Bagrationas" imitacija.
Į šią operaciją suvažiavo aplinkinių šalių entuziastai, daugiausia iš buvusios Tarybų Sąjungos respublikų. Įvažiuoti į renginį kainavo 100 tūkst. baltarusiškų rublių arba 6 eurus žmogui. Įvažiavimą kontroliavo milicija. Žiūrovams buvo įrengtas specialus amfiteatras. Kovos vyko tris dienas.
"Pirmąkart teko dalyvauti naktiniame mūšyje prožektorių ir laužų šviesoje. Labai įdomi patirtis", – prisiminė klaipėdietis.
Nemirtingieji "raudonarmiečiai"
Paradoksas: vadinamųjų raudonarmiečių buvo triskart mažiau nei jų priešininkų – Vermachto ir SS dalinių karių. Tiesiog būti priešo "armijos" kareiviu tarp istorinių įvykių rekonstruktorių yra labai populiaru. Nors, remiantis istorine tiesa, jų gausios pajėgos turėjo sumušti savo priešus.
"Manyčiau, reikia tyrinėti ir rašyti mokslinį darbą, kodėl tokioje prosovietinėje aplinkoje labiau visiems norisi būti Vermachto kariu, o ne raudonarmiečiu. Nežinau kodėl, bet Raudonosios armijos rekonstrukcija nepopuliari. Organizatoriai ieškojo išeičių, kaip tą masiškumą kompensuoti, perrengė moksleivius, šauktinius. Bet tada jau buvo nebe rekonstrukcija, o tik momentinis problemos sprendimas", – dėstė E.Kazlauskis.
Pasak klaipėdiečio, būtent todėl mūšiuose raudonarmiečiai buvo tarsi nemirtingi, nes jų buvo gerokai mažiau. O, pasak faktų, jie turėjo laimėti, todėl ir reikėjo kažkaip situaciją gelbėti.
"Juk raudonarmiečiai tikrai laimėjo, tikrai atstūmė vokiečių dalinius toje vietoje, kai prasidėjo operacija "Bagrationas". Tai svarbus įvykis, kalbant apie Baltarusijos išvadavimą. Todėl per mūšio rekonstrukciją jie vis kildavo ir bėgdavo, nors, atrodė, mes juos jau "sunaikinome". O jie vis tiek – priklaupdavo, nukrisdavo, kildavo ir vėl bėgdavo", – šypsojosi klaipėdietis.
Priešai neapykantos nejaučia
Maža to, raudonarmiečiai vis provokavo grumtynes vyras prieš vyrą. Esą žiūrovams tai – puikus reginys, bet toks dalykas nėra labai saugus patiems dalyviams.
"Na, kam nesinorėtų pasižiūrėti regbio su uniformuotais ir ginkluotais žaidėjais? Tačiau tarp pačių mūšio dalyvių vyravo labai draugiška atmosfera, nesvarbu, kad esi "priešas". Niekas nieko neužgavo nei fiziškai, nei žodžiu", – pabrėžė E.Kazlauskis.
Tame parke rekonstruktoriai tris renginio dienas vaikštinėjo vilkėdami anų laikų vokiškas uniformas. Žiūrovai noriai su jais fotografavosi. Žmonės buvo labai draugiškai nusiteikę, išskyrus vieną incidentą.
"Praeidamas pro mus, dėvinčius SS uniformas, toks jaunas vyras savo penkiamečiam sūnui pasakė, matai, fašistai, juos šaudyti reikia. Bičiuliai iš Kaliningrado rusiškai jam atrėžė: "Žmogau, ar tu suvoki, ką kalbi? Tu juk puoli artistus". O šiaip žmonės labai draugiški, kartais išgirsdavome – "niemcy" (rus. – vokiečiai), bet nepasakyčiau, kad įžeidžiamai nuskambėdavo", – pasakojo E.Kazlauskis.
Saugumas žino viską
Istorinių karybos klubų, kuriuose rekonstruojami SS padaliniai tiek Rusijoje, tiek ir Baltarusijoje, yra labai daug. Ir vietos saugumiečiai apie tai labai gerai informuoti.
"Mums irgi buvo įdomu, kaip tarnybos reaguoja į tokį hobį. Vienas baltarusis vaikinas pasakojo, jog apie jų veiklą KGB kuo puikiausiai viską žino, jais domisi, nesvarbu, kad tie vyrai nieko blogo nedaro. Tas vaikinas man pasakojo, kad saugumiečiai ne kartą buvo atėję ir į jų klubą, ir į darbą, galiausiai jį pasikvietė pasikalbėti", – teigė E.Kazlauskis.
Esą pokalbis buvo labai kultūringas. Istorijos rekonstruktoriui buvo pasakyta, kad apie jų veiklą viskas yra žinoma, ir paprašyta, jog domėjimasis istorija nevirstų politika.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Prof. K. Sabolius: man rūpi vaizduotė, kuri ieško buvimo kartu galimybių
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolis, visuomenėje žinomas ir kaip rašytojas, vertėjas bei kino scenaristas, yra išleidęs ne vieną knyga jį dominančia vaizduotės ir kūrybingumo tema. Kitą savait...